Daugiau kaip pusę tūkstantmečio Madridas buvo tik provincijos užkampis, retai pastebimas sausose centrinėse Kastilijos lygumose, kol Pilypas II 1561 m. paskelbė miestą Ispanijos sostine. Rankomis pastatytas Madridas, ypač suklestėjęs Ispanijos Aukso amžiaus laikais, nesustojo augęs ir netrukus įsitvirtino tarp kitų miestų. Nors Madridas – viena iš jauniausių Europos sostinių, jis turėjo pakankamai laiko pasivyti kitus Ispanijos istorinius miestus: Seviliją, Toledą, Granadą. Šiandien Madridas pirmauja politikos, administracijos, ekonomikos srityse. Tik Barselona konkuruoja su juo savo ekonomine svarba.
Pilypo II karališkieji įstatymai buvo visiškai paremti geografinėmis ribomis: mintis, kad Madridas, esantis Iberijos centre, paskatins centralizuotis.
Madridas – labai judrus, labiausiai išsiplėtęs ir šiuolaikiškiausias šalies miestas. Sostinė, turinti keturis milijonus gyventojų, nuolat skendi triukšme ir trokšta nuo intensyvaus eismo. Kai Ispanija įsitvirtino Europos Sąjungoje, Madridas tapo didesnis, svarbesnis ir, deja, prarado išskirtinius Iberijos bruožus. Kažkada Madrido imigrantai buvo tik iš aplinkinių Ispanijos regionų; šiandien jo naujokai atvyksta iš visos Europos ir atsineša naujas kalbas bei papročius.
Iš kitų Ispanijos regijonų savo folkloriškumu išsiskiria Andalūzija, Katalonija ir Baskų šalis – nepriklausomybe, kuria labai didžiuojasi. Barselona ir Granada garsėja nuostabia architektūra, o daugelis Ispanijos miestų – nuostabiausiais gamtos atributais. Tačiau madrileños nepavydi šioms vietoms. Madridas galėtų tapti valdininkų miestu (kaip Barselona ar Vašingtonas), tačiau jis daug spalvingesnis ir dvasingesnis. Madridas laipteliu žemesnis nei rojus, kaip pagyrūniškai skelbia vietos posakis, o ir miesto gyventojai visokiais būdais parodo savo pranašumą.
Miestas, kuris niekada nemiega
Madridas taip pavadintas dėl savo vida nocturna (naktinio gyvenimo). Gyvenantys bendruomenėmis madrileños yra naktinės būtybės, lankančios tabernas ir tascas (panašias į urvus tavernas ir užkandžių barus), kad atliktų tapas ritualus, paragautų vyno ir pasimėgautų gyvu bendravimu. Madride naktys trunka labai ilgai. Savaitės dienomis gatvės šurmuliuoja nuo valgančiųjų pietus po darbo ir barų lankytojų. Miego trūkumas prisimenamas vėliau. Madrileños gali papasakoti jums, kaip smagu naktį užbaigti ankstyvo rytmečio chocolate co churros (keptos tešlos lazdelės, pamirkytos į tirštą, karštą šokoladą – idealus būdas absorbuoti alkoholį) pakeliui į namus.
Kultūros sostinė
Nors nakties puotautojai sulaukia daug dėmesio, tačiau miestas suteikia daug galimybių ir užsiimti kultūringesne veikla, pvz., atrasti rafinuotą Ispanijos kultūrinį gyvenimą: operą, teatrą, zarzuela (lengva komiška opera), šokius. Šios pramogos klesti, taip kaip flamenko – populiari meno forma su dvasingais šūktelėjimais ir puristui, ir turistui.
Madride didieji meno muziejai yra vienoje vietoje. Didžiojoje Paseo del Prado yra trys Europos geriausi muziejai: pasaulinės svarbos Prado, Thyssen-Bornemisza ir Centro de Arte Reina Sofia, kur eksponuojama Pablo Picasso Guernica. Ispanijos Senųjų Meistrų kolekcija Madride – Velazkuezas, El Greko, Goja, Zurbaranas ir kt. – nepralenkiama.
Geografija
Palyginti mažoje centrinėje dalyje mėgsta lankytis dauguma turistų. Madridas dėl nedidelės centrinės dalies visiškai nepanašus į sostinę – turistai iš Londono, Niujorko ar net Paryžiaus susidarys tokį įspūdį – jį lengvai galima apeiti pėsčiomis. Miesto širdis yra Viejo Madrid, Senasis Madridas, pastatytas daugiausia XVI a. Tai siauros, vingiuotos senųjų maurų gyvenvietės gatvės. Senojo Madrido pasididžiavimas – nuostabi portiko Plaza Mayor. Mažai teišliko viduramžių Madrido, tačiau seniausių miesto dalių vaizdus galima įžvelgti arabiškose sienose ir keletoje patrauklių mažų aikščių. Daug kitų atradimų galima padaryti šioje vietoje, kuri tęsiasi nuo Manzanares upės ir Palacio Real (Karališkieji rūmai, vėlyvojo Burbonų valdymo palikimas) iki gyvo, tankiai apgyvendinto Puerto del Sol rajono.
XVIII a. Burbonų monarchai skatino miesto plėtrą į rytus. Jie sukūrė nepaprastą miestą su didžiulėmis alėjomis ir bulvarais, fontanais, vartais ir parkais. Šiuolaikinis Madridas nuo XIX a. pr. nepaliaujamai plėtėsi visomis kryptimis. Labiausiai vilioja Salamankos kaimynystė, elitinis barrio kvartalas su prašmatniais apartamentais ir dizainerių parduotuvėmis. La Castellana ir Paseo de Recoletos – Burbonų Prado šiaurinis tęsinys. Tai gražios alėjos su daugybe šiuolaikinių lauko kavinių. Nuo čia Madridas nusitęsė į pakraščius.
Modernumas ir tradicija
Madridas – tai nauja, dinamiška Ispanija. Nusimetęs diktatoriaus Franko pančius, kurie izoliavo Ispaniją nuo likusios Europos, ankstyvaisiais 1980-aisiais metais Madridas atsiskleidė pasinaudodamas menu ir pašėlusiu naktiniu gyvenimu, vadinamu la movida. Homoseksualumas, narkotikai ir vakarėliai, trunkantys visą naktį (Pedro Almodóvaro filmų kredo), tapo sukrečiančiais naujosios Ispanijos simboliais. Kadaise buvusi nepalaužiamai tradicinė, konservatyvi ir katalikiška šalis, kurioje buvo apdovanojama už vaisingumą, Ispanija šiandien – mažiausio gimstamumo visoje Europoje šalis. Jos gyventojų skaičius mažėja, nes moterys siekia karjeros, o poros ilgokai svarsto ekonomines šeimos pagausėjimo galimybes tokiame konkurencingame mieste kaip Madridas.
atviru dangumi. Konservatyviai apsirengę verslininkai lydi nepriekaištingai atrodančias moteris. Išėję į pensiją džentelmenai, apsivilkę nertiniais, švarkais, ryšintys kaklaraiščiais, žaidžia šaškėmis ar petanca (žaidimas, panašus į stiklo kamuoliukų žaidimą, bet žaidžiamas su sunkiais kamuoliais) parkuose. Įvairaus amžiaus vietiniai gyventojai susiburia XVIII a. tavernose pasiurbčioti chereso arba vino tinto, pilstomo iš senoviškų medinių statinių, ar pakramtyti tortila española gabaliukų.
Miestas laikosi castizo San Andrés pasirodo iš už spalvingų daugiaaukščių namų (darbininkų klasės madrileño) tradicijų. Madridas – seniausių ispanų papročių, bulių kovų (corrida) bei vietinių festas ir fiestas židinys. Fiestas, tokios kaip San Isidro, miesto šventojo globėjo šventės, rengiamos su tokiu pat užsidegimu kaip ir mažesniuose Ispanijos miestuose.
Madridas – prieštaringas miestas. Tai sostinė šalies, priklausančios nuo technologijų, suklestėjusios 1986 m., tapus ES nare. Širdyje tai mažas miestelis, garsus savo tradicijomis. Netgi gamta čia prieštaringa. Tai miestas, esantis Kastilijos plokščiakalnyje, daugiau nei 640 metrų aukštyje, Europos aukščiausia sostinė. Čia svilinanti kaitra vasarą, kai išglebę gyventojai traukiasi į pakrantę ar vėsesnius šiaurinius kraštus, o žiemą – stingdantis šaltis.
