Pirmose dalyse apžvelgiame Egipto gamtos lankytinas vietas ir senovinius Luksoro paminklus. Šioje dalyje laukia paslaptingos piramidės, kapai, šventyklos, rūmai ir bažnyčios.
Giza ir jos lankytinos vietos
Giza yra garsiausia vieta Egipte ir tikriausiai visame pasaulyje. Senovės piramidės ir paslaptingasis Sfinksas yra pagrindiniai dalykai, kurie pritraukia turistus iš viso pasaulio.Piramidžių statyba, anot vienos iš mokslininkų versijų, buvo susijusi su giliu senovės egiptiečių įsitikinimu, kad piramidės suteiks karaliams nemirtingumo ir padės jiems prisikelti iš numirusių.
Cheopso piramidė yra garsiausia Senovės Egipto piramidė ir paskutinis faraono kapas. Ji yra aukščiausia, nors per tiek amžių piramidė naturaliai apgriuvo ir dabar jau sunku nustatyti pirminius jos matmenis. Tačiau pagal šiuolaikinių matavimo priemonių rodiklius jos aukštis yra 146,5 metro. Ir sveria 6400000 tonų, o bendras plotas – daugiau nei 5 hektarai. Cheopso piramidė pastatyta iš 2,5 milijono akmens luitų! Norėdami pristatyti šiuos blokus į statybvietę, senovės egiptiečiai turėjo įveikti šimtų kilometrų atstumus! Cheopso piramidei pastatyti prireikė 20 metų. Norėdami ją apeiti, turėsite nueiti beveik kilometrą. Cheopso piramidė buvo pavyzdys kitiems faraonams kurti savo kapus.
Praėjo tūkstantmečiai, bet Egipte piramidė vis dar labai gerbiama. Kiekvienais metais rugpjūtį egiptiečiai švenčia statybos pradžios dieną. Tiesa, šį faktą patvirtinančios patikimos informacijos istorikai nerado.
Įėjimas į Cheopso piramidę, kaip ir visi senovės egiptiečių kapai, yra šiaurinėje pusėje apie 17 m aukštyje, piramidės viduje yra trys laidojimo kameros ir visas tinklas nusileidžiančių ir kylančių koridorių, vedančių į šias patalpas. Turistų patogumui kelių metrų perėjose įrengti mediniai laipteliai ir turėklai. Apšvietimas piramidėje yra, bet geriau su savimi pasiimti žibintuvėlį.
Nepaisant daugybės tyrimų ir kasinėjimų, Cheopso piramidė saugo daug paslapčių. Taigi, pavyzdžiui, kol kas nepavyko rasti koridoriaus, vedančio į kamerą su faraono sarkofagu.
Valdovo žmonos laidojimo kambaryje mokslininkai aptiko slaptas duris, kurios neva simbolizuoja kelią į pomirtinį pasaulį. Tačiau archeologai negalėjo atidaryti paskutinių durų…
Netoli Cheopso piramidės buvo rastos kelios išardytos valtys. Dabar surinktais laivais gali grožėtis visi (beje, tam tyrėjams prireikė beveik 14 metų).
Khafre piramidė – antra pagal dydį piramidė (aukštis – 136 metrai), pastatyta 40 metų vėliau nei Cheopso piramidė.
Menkaure piramidė (Cheopso anūkas) yra mažiausia, jos aukštis tik 62 metrai.
Huni piramidė yra Meidume, 100 kilometrų nuo Kairo miesto. Ji neįprasta savo forma: primena laiptus su laipteliais iš gerai nupoliruotų kalkakmenio blokelių, kurie susilieja viršuje. Iki šiol išliko tik trečiasis ir ketvirtasis laipteliai.
Paminklas Didžiajam Sfinksui
Tikslus šios vienos didžiausių ir paslaptingiausių skulptūrų pastatymo laikas nežinomas. Tačiau jausmas, kad Sfinksas čia atsirado neatsitiktinai ir atkakliai tarnauja senovinių piramidžių apsaugai, kyla nevalingai ir savaime.
Beveik viskas, kas susiję su Sfinksu, sukelia ginčus tarp mokslininkų. Tiksli šios skulptūros atsiradimo data iki šiol nežinoma, ir visiškai nesuprantama, kodėl dabar statula neturi nosies. Žodžio reikšmė taip pat nežinoma: graikų kalba „sfinksas“ reiškia „smaugtas“, tačiau ką senovės egiptiečiai įdėjo į šį pavadinimą, lieka paslaptimi.
Egipto faraonus buvo įprasta vaizduoti kaip didžiulį liūtą, kuris nepagailės nė vieno priešo. Štai kodėl manoma, kad Sfinksas saugo likusius palaidotus faraonus. Skulptūros autorius nežinomas, tačiau daugelis tyrinėtojų mano, kad tai Khafre. Tiesa, šis argumentas yra labai prieštaringas. Teorijos šalininkai nurodo, kad skulptūros ir šalia esančios Khafre piramidės akmenys yra vienodo dydžio. Be to, netoli nuo statulos buvo rastas šio faraono atvaizdas.
Įdomu tai, kad Sfinksas neturi nosies. Žinoma, kadaise ši detalė egzistavo, tačiau jos dingimo priežastis iki šiol nežinoma. Galbūt nosis buvo pamesta per Napoleono kariuomenės ir turkų mūšį piramidžių teritorijoje 1798 m. Tačiau, pasak danų keliautojo Nordeno, Sfinksas taip atrodė jau 1737 m. Yra versija, kad dar XIV amžiuje koks nors religinis fanatikas sugadino skulptūrą, kad įvykdytų Mahometo sandorą uždrausti žmogaus veido atvaizdą.
Sfinksui trūksta ne tik nosies, bet ir netikros iškilmingos barzdos. Jos istorija taip pat sukelia ginčų tarp mokslininkų. Kai kas mano, kad barzda buvo padaryta daug vėliau nei pati skulptūra. Kiti mano, kad barzda buvo pagaminta tuo pačiu metu kaip ir galva, o senovės egiptiečiai tiesiog neturėjo techninių galimybių vėlesniam dalių montavimui.
Skulptūros sunaikinimas ir vėlesnis jos atkūrimas padėjo mokslininkams rasti įdomių faktų. Taigi, pavyzdžiui, japonų archeologai padarė išvadą, kad Sfinksas buvo pastatytas prieš piramides. Be to, po kairiąja statulos letena jie rado tunelį, vedantį link Khafre piramidės. Įdomu tai, kad pirmą kartą paminėjo šį tunelį sovietų tyrinėtojai.
Paslaptinga skulptūra ilgą laiką buvo po storu smėlio sluoksniu. Pirmuosius bandymus iškasti Sfinksą senovėje atliko Tutmozis IV ir Ramzis II. Tiesa, didelės darbo padaryti jiems nepavyko. Tik 1817 metais Sfinksas buvo išlaisvintas iki krūtinės, o po daugiau nei 100 metų statula buvo visiškai atkasta.
Tai gi, ką matome dabar, yra iš dalies sunaikintas paminklas, vaizduojantis liūtą su žmogaus galva. Jo aukštis – 20 metrų, ilgis – 73 metrai. Tačiau, nepaisant to, jis vis dar yra didingas ir stebėtinai griežtas.
Iš populiariausių Egipto kurortų – Hurgados ir Šarm El Šeicho į Gizą nuvykti užtrunka ilgai (iš Hurgados – 7 valandos autobusu). Keliautojams patariama su savimi turėti vandens, maisto ir kepurę, ypač jei keliaujate su vaikais.
Kairas – „tūkstančio minaretų miestas“
Kairas – triukšminga Egipto sostinė, kurioje gausu islamo paminklų (šiandien Kaire yra apie 400 aktyvių mečečių, pastatytų skirtingu laiku) ir muziejų: Kairo Egipto muziejus, Islamo meno muziejus, Koptų muziejus, Etnografijos muziejus. modernaus meno, Geležinkelio muziejus ir daugelio kitų.
Amro ibn al Aso mečetė
Mečetė buvo pastatyta 642 metais didžiojo užkariautojo generolo Amr ibn al-As garbei ir yra pati pirmoji mečetė visame Afrikos žemyne. Mečetė buvo daug kartų sunaikinta ir atstatyta.
Dabar tai veikianti mečetė, kurią galima aplankyti, kai joje nevyksta pamaldos.
Suleimano Pašos mečetė
XVI amžiaus mečetė, pastatyta pagal rytietiško stiliaus tradicijas, gausiai dekoruota paveikslais ir mozaikomis. Teritorijoje yra Osmanų imperijos laikais čia valdžiusių janisarų mauzoliejus. Mečetė yra netoli elitinio Kairo rajono. Šiuo metu naudojama tik ekskursijoms.
Muhammado Ali mečetė ir Saladino citadelė
Saladino citadelės statybai buvo pasirinktas Mukatamo kalnas – aukščiausia Kairo vieta. Tvirtovę XII amžiuje pastatė didysis tų laikų vadas Saladinas, siekdamas apsaugoti Kairą nuo priešų. Šiandien labai mažai išlikę pirminės struktūros.
Aukščiausiame taške pietinėje citadelės dalyje sultonas Al-Naziras Muhamedas pastatė savo vardu pavadintą Muhammado Ali mečetę. Mečetė buvo baigta statyti XIX amžiaus antroje pusėje. Architekto sumanyti mečetės minaretai (82 metrai) ir pati mečetė (52 metrai) turėtų būti matomi iš bet kurios miesto vietos.
Mečetės teritorijoje yra daug muziejų: karo muziejus, policijos muziejus, konfiskuotų daiktų muziejus. Mečetė yra maždaug už 8 kilometrų nuo miesto centro.
Mečetė atvira lankymui kiekvieną dieną (išskyrus penktadienį) nuo 9.00 iki 17.00. Penktadienį galite lankytis nuo 8.00 iki 10.00 ir nuo 12.00 iki 17.00 val. Ekskursijos kaina yra apie 50 Egipto svarų.
Kairo bokštas
Bokštas yra Kairo centre, elitiniame Zamalek rajone. Tai aukščiausias bokštas Kaire (187 metrai, 45 metrais aukštesnis už Gizos piramides). Nuo jo viršaus atsiveria nuostabus vaizdas į miestą, jo prabangius rūmus, mečetes ir mauzoliejus. Esant geram orui, piramides galima apžiūrėti net iš bokšto. Bokšto dizainas yra grotelių vamzdis, pagamintas iš betono vientiso monolito. Išorėje bokštas papuoštas mozaikomis.
Iš bokšto atsiveriančiais vaizdais galima grožėtis kasdien nuo 9:00 iki 01:00 val. Bilietas kainuoja 70 Egipto svarų.
Šventyklos kompleksas Filės saloje
Filė sala yra Nilo viduryje. Senovėje sala buvo laikoma šventa, nes čia palaidoti atgimimo dievo Ozyrio palaikai.Senovės Egipto mitologijoje Ozyris yra požemio karalius.
Senovės egiptiečiai Filės salą taip pat vadino neprieinama, nes čia galėjo gyventi tik žinionės. Pasak legendos, šios vietos vengdavo net paukščiai ir žuvys. Šiuo metu Filės sala yra prieinama visiems turistams, kurie atvyksta į Egiptą. Filė sala pripažinta Pasaulio paveldo objektu ir saugoma UNESCO.
Filės saloje yra nuostabus šventyklų kompleksas, viliojantis ne tik turistus, bet ir archeologus. Faktas yra tas, kad čia buvo išsaugotos Ptolemėjos eros architektūrinės struktūros. Panašūs statiniai žinomi ir Edfu bei Denderos salose, tačiau Filė sala yra didžiausia iš jų. Sala yra 400 metrų ilgio ir 135 metrų pločio.
Filoje yra tokios lankytinos vietos kaip Trajano paviljonas, Nektanebo I, Izidės ir Hator šventyklos.
Pagrindinis šios salos religinis pastatas Egipte vadinamas Izidės šventykla. Jis buvo pastatytas 350 m.pr.Kr.. Ptolemėjas XII pavaizduotas ant pirmojo Izidės šventyklos pilono sienų.
Pietinėje salos dalyje Nektanebo I įsakymu buvo pastatyta deivės Hator šventykla. Ant jo sienų buvo iškaltos Ozyrio gyvenimo scenos. Čia buvo iš granito pagaminti liūtai, šventųjų vanagų narvai ir du 30 m aukščio obeliskai – saulės simboliai.
Šventyklos kompleksas smarkiai nukentėjo nuo potvynių, dalis reljefų buvo prarasta amžiams. Potvynių priežastis – Asuano užtvanka, kurią britai pastatė 1902 m. Didžiosios Asuano užtvankos statyba dar labiau pablogino situaciją, o 1972-1980 m., siekiant išgelbėti paminklą nuo galutinio sunaikinimo, šventyklos buvo išmontuotas ir perkeltos į kitą salą. Čia buvo sukurta tiksli Filė salos kopija.
Perkėlimo metu Ozyrio kapas taip ir nebuvo rastas, jis amžinai liko po vandeniu. Sakoma, kad tai savotiška egiptiečių padėka žmogui, kuris tapo dievu.
Filė saloje Egipte turistams du kartus per dieną rodo LED šou. Visos Filės saloje esančios šventyklos leis pasinerti į Senovės Egipto atmosferą. Mokslininkai mano, kad būtent šiuose pastatuose atsispindėjo Egipto meno tradicijų raida helenizmo epochoje.
Aleksandrija
Šiame mieste senovės istorija ir modernus kurortas labai glaudžiai susipynę, šio miesto dvasia labai artima europietiškai.
Pompėjaus kolona yra vienas seniausių (pastatytas III amžiuje prieš Kristų) ir gerai išsilaikęs Aleksandrijos paminklas. Šios kolonos (aukštis pagal įvairius šaltinius nuo 25 iki 30 metrų) statybai buvo naudojamas Asuano raudonasis granitas. Remiantis kai kuriomis versijomis, tai yra viskas, kas liko iš kažkada šioje vietoje pastatytos šventyklos, skirtos dievui Serapiui. Šalia kolonos išlikusios sfinksų figūros, akmeninės skulptūros, mažesnės kolonos.
Pompėjaus koloną galima apžiūrėti kasdien nuo 9.00 iki 16.00 val.
Aitvarų įlankos fortas – viduramžių įtvirtinimas, iškilęs XV amžiuje ant vieno iš septynių senovės pasaulio stebuklų – Faroso (Aleksandrijos) švyturio – griuvėsių. Vėliau tvirtovė buvo ne kartą perstatyta ir keičiama. Šiandien citadelėje yra Aleksandrijos jūrų muziejus.
Aleksandrijoje, kaip ir visame Egipte, yra daug mečečių. Tačiau El-Mursi Abul-Abbas mečetė (XIV a.) laikoma viena gražiausių Egipte. Keturis pastato kupolus puošiantys įmantrūs ornamentai ir raižiniai, gražus minaretas, turtinga vidaus apdaila išskiria mečetę rytietišku grožiu tarp daugelio kitų.
Ir, žinoma, negalima nepaminėti Aleksandrijos bibliotekos, kuri buvo įkurta Ptolemėjo II Filadelfo laikais III amžiuje prieš Kristų. Šiandien jos vietoje galima pamatyti modernią Aleksandrijos biblioteką, pastatytą 2002 m.
