InfoTravel: Graikija

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Graikijos Respublika
PLOTAS:132 tūkst. km2
GYVENTOJŲ:10,7 mln.
VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika
SOSTINĖ:Atėnai (AOńva/Athina) (660 tūkst.) su priemiesčiais (per 3 mln.)
KITI DIDESNI MIESTAI: Salonikai (Thessaloniki), Patrai (Patra), Iraklijas (Irakleio), Larisa VALSTYBINĖ KALBA: graikų
RELIGIJA:stačiatikių – 98 %
PINIGAI:euras = 100 centų BVP 1 GYV./METUS: 23 600 JAV dol.

Graikija – valstybė Balkanų pusiasalio pietuose. Jos krantai labai vingiuoti, yra aibė salų, pusiasalių ir įlankų. Vienas šeštadalis Graikijos ploto tenka piečiausiam – Peloponeso pusiasaliui (po to, kai 1893 m. per siaurą Korinto sąsmauką buvo iškastas gilus kanalas, Peloponesą galima vadinti sala). Graikijai priklauso apie 3 tūkst. salų Egėjo, Kretos bei Jonijos jūrose. Visas salų plotas sudaro apie 20 % šalies teritorijos. Didžiausia ir kartu piečiausia sala – Kreta. Be jos, didesnės yra Eubojos, Lesbo, Rodo salos. Graikijos salos sudaro kelis salynus: Kiklados, Šiaurės Sporados, Pietų Sporados, Jonijos salos ir kt. Jų daugiausia – Egėjo jūroje, tyvuliuojančioje tarp Graikijos ir Turkijos. Graikijos žemės – Europos civilizacijos lopšys. Prieš keturis tūkstančius metų čia atsirado seniausios mūsų žemyno valstybės, vėliau išplėtusios savo įtaką visame Viduržemyje. Senovės Graikijos civilizacija pasiekė puikių mokslo, filosofijos, meno, literatūros, teatro ir kitokių laimėjimų. Čia prasidėjo sportas ir olimpinės žaidynės. Būtent senovės graikams kilo demokratijos idėjos. Nuostabūs graikų mitai visais laikais įkvėpdavo Europos menininkus. Galima sakyti, jog visi europiečiai kultūros prasme gali kildinti save iš senųjų graikų – ten yra dabartinės Vakarų civilizacijos šaknys. Vėliau graikams teko išgyventi daugelį nuosmukio amžių, turkų osmanų priespaudą, fašizmo laikus. Dabar Graikija yra demokratiška šalis. Nuo 1981 m. ji yra Europos Sąjungos narė.

GAMTOS YPATUMAI

Būdingi Graikijos kraštovaizdžiai – uolėti, dažniausiai bemiškiai kalnai, tankiai gyvenami slėniai ir daugybė kalnuotų salų su aibe užutėkių. Kalnuotos sritys apima apie 5/6 šalies teritorijos. Vyrauja vidutinio aukščio kalnai (1200-1800 m). Aukščiausias Graikijos kalnų masyvas – Olimpas (2917 m), kurį senovės graikai laikė dievų buveine. Jis iškilęs šalies šiaurėje. Savo aukščiu ir sunkiu pereinamumu išsiskiria Pindo kalnai (aukščiausia viršūnė – 2637 m), nusidriekiantys šalies vakaruose. Klintiniuose kalnuose Aukščiausias Graikijos kalnas Olimpas yra daug gilių tarpeklių, karstinių įgriuvų, urvų, suteikiančių kraštovaizdžiui savitą,laukinį“ pavidalą. Tarp kalnų plyti derlingi slėniai, plačiausi iš jų yra Graikijos rytuose (Tesalijos slėnis).

Beveik visos graikų salos irgi kalnuotos. Dauguma jų yra seniai jūros apsemtų kalnagūbrių viršūnės.

Graikijos klimatas yra ryškiai Viduržemio tipo. Jam būdinga karšta sausa vasara ir drėgna vėsi žiema. Salos pasižymi saulėtų dienų gausa (apie 300 dienų per metus). Tačiau kalnuose klimatas yra gerokai šaltesnis ir drėgnesnis – žiema ten paprastai snieginga.

Senovėje dideliuose Graikijos plotuose augo tankūs miškai, bet beveik visi jie buvo iškirsti, o atželiančius nuėdė ožkos. Dabar natūrali augalija yra gana skurdi: retmiškiai ir krūmynai (makija) kaitaliojasi su nevešlios žolės ir krūmokšnių plotais. Kalnuose dažnai pasitaiko uolėtų, beveik be augalijos plotų.

GYVENTOJAI

Oficialiosios statistikos duomenimis, 98 % šalies gyventojų sudaro graikai. Tačiau iš tikrųjų dešimtadalis jų yra ne graikų kilmės: arnautai (albanai), slavų makedonai, aromunai (rumunai valakai), čigonai ir kt. Visi jie išpažįsta stačiatikybę. Trakijos regione (Graikijos šiaurės rytuose) gyvena apie 100 tūkst. musulmonų (turkų ir bulgarų kilmės). Šalyje yra apie 700 tūkst. imigrantų (7 % visų gyventojų) daugiausia iš Albanijos.

Graikų kalba gerokai skiriasi nuo kitų indoeuropiečių kalbų. Ypatingas yra graikų raštas – kitoks nei lotynų raidynas ar kirilica (antai miesto vardas Atėnai graikiškai rašomas Aonva)

Trečdalis Graikijos gyventojų susitelkę didžiulėje Atėnų aglomeracijoje. Apie milijoną gyventojų turi Makedonijos regiono didžiausias miestas – Salonikų aglomeracija.

ŪKIO YPATUMAI

Graikija ekonomiškai yra silpnesnė nei dauguma kitų ES senbuvių. Tačiau šiame amžiuje jos · ekonomikos augimo tempai buvo neblogi – apie 4 % per metus (nemažai sėkmės lėmė Atėnų olimpinės 2004 m. žaidynės). Tai padėjo Graikijai pagal BVP/1 gyv. beveik pasivyti Italiją ir Ispaniją. Tačiau dėl pasaulio ekonomikos krizės šalies ūkis 2009 m. pabaigoje atsidūrė keblioje padėtyje, valstybės biudžeto išlaidos smarkiai viršijo pajamas. Dėl to labai išaugo valstybės skola, o 20-1011 m. Graikijai iškilo bankroto grėsmė.

16 ES šalių ir Tarptautinis Valiutos Fondas susitarė finansiškai paremti Graikiją (jai skyrė per 100 mlrd. eurų), jei ji laikysis griežtos taupymo programos. Atlyginimų ir socialinių išmokų mažinimas sukėlė masinius gyventojų protestus. 2012 m. dėl politinio nestabilumo finansinė šalies padėtis dar pablogėjo. Be didžiulės valstybės skolos, Graikijos opios problemos lieka per didelis valstybinis sektorius (40 % BVP), šešėlinė ekonomika, korupcija.

Pramonėje labiausiai išplėtotos „nešiuolaikinės“ lengvosios ir maisto šakos. Žemės ūkio produkcija (vynuogės, tabakas ir kitos šilumamėgės kultūros) yra svarbi šalies eksporto dalis. Tačiau žemės ūkyje iki šiol vyrauja smulkūs ūkiai, dėl to jo efektyvumas yra nedidelis (nors šiame sektoriuje dirba 12 % darbuotojų, jam tenka tik 4 % BVP).

Stipri Graikijos ekonomikos ūkio pusė – gerai išplėtotos paslaugos. Šalies prekybos laivynas yra didžiausias pasaulyje (per 3000 laivų – daugiausia iš kitų šalių, pasinaudojančių „pigia vėliava“). Pirėjo uostas Atėnų priemiestyje pagal keleivių pervežimus yra didžiausias Europoje.