OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Airija
PLOTAS: 70 tūkst. km2
ADMINISTRACINIS 30 administracinių grafysčių ir SUSKIRSTYMAS: 4 miestų savivaldybės
GYVENTOJŲ: 4,8 mln. VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika
SOSTINĖ: Dublinas (Baile Átha Cliath) (1 mln.) KITI DIDESNI MIESTAI: Korkas (Chorcaigh)
VALSTYBINĖS KALBOS: airių, anglų
RELIGIJA: katalikai
PINIGAI: euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS: 41 300 JAV dol.
Airija – mažesnė britų šalis, įsikūrusi to paties pavadinimo saloje. Tačiau Airijai priklauso ne visa sala – jos šiaurės rytų šeštadalis (Alsteris) yra Jungtinėje Karalystėje. Airija – vakariausia ES valstybė. Vienintelė Vakarų Europos valstybė, kuri nėra NATO narė. Plotu ir gyventojų skaičiumi Airija nedaug didesnė nei Lietuva. Šios dvi šalys turi daug bendra ir kitose srityse. Pavyzdžiui, Airiją ilgai valdė galingas kaimynas. Kaip ir Lietuva, Airija beveik neturi energetinių mineralinių išteklių. Tačiau šiuo metu ji – viena turtingiausių ir dinamiškai besivystančių Europos šalių ir tai mums – geras pavyzdys.
GAMTOS YPATUMAI
Airija – ganėtinai didelė sala, išsidėsčiusi 50-200 kilometrų į vakarus nuo Britanijos. Jos paviršių galima palyginti su lėkšte. Beveik visą salą apima lyguma, o pakraščiais kai kur iškyla neaukšti (600-1000 m v. j. I.) seni kalnai. Uolėtas vakarų krantas išraižytas gilių įlankų.
Airijos klimatas ryškiai jūrinis. Vasaros temperatūros vos 8–10 laipsnių aukštesnės už žiemos temperatūras (vidutinės sausio temperatūros saloje svyruoja nuo +4 iki +7 °C). Ištisus metus čia dažnai lyja, saulėtų dienų mažai.
Airija – mažiausiai miškų turinti Europos šalis 
(išskyrus priepoliarinę Islandiją). Miškai (daugiausia – pasodinti) čia apima mažiau nei dešimtadalį teritorijos. Beveik visi natūralūs miškai praeityje buvo iškirsti. Didesnis salos plotas apaugęs ištisus metus žaliuojančiomis pievomis. Dėl to Airija dažnai yra vadinama smaragdine sala”. Be to, čia daug durpinių pelkių ir viržynų.
Saloje apstu upių ir ežerų, kuriuose daug lašišų, upėtakių. Šiaurės rytuose tyvuliuoja didžiausias Britų salų ežeras – Nėjus (Lough Neagh).
GYVENTOJAI
Airija – vienatautė valstybė. Beveik visi jos vietiniai gyventojai yra airiai, keltų genčių (gelų) 
palikuonys. Gelų kalba labai skiriasi nuo anglų kalbos. Tačiau per tuos amžius, kai šalį valdė Didžioji Britanija, dauguma airiu tapo anglakalbiais. Po nepriklausomybės paskelbimo šalies valdžia rūpinosi atkurti gelų kalbą. Jos dėstymas yra privalomas mokyklose. Bet iki šiol gelų kalba bendrauja tik nedidelė airių dalis.
Beveik visi airiai yra katalikai. Jie viena religingiausių krikščionių tautų pasaulyje. Nemažai jų misionierių dirba daugelyje šalių. Stipri krikščioniškos moralės įtaka paaiškina kai kuriuos šalies konservatyvius įstatymus. Airijoje tik neseniai nuspręsta leisti skyrybas, bet iki šiol uždrausti abortai. Gimstamumas šalyje vienas didžiau- Didinga viduramžių Kašelio pilis siu Europoje: dvigubai viršija mirtingumą. Todėl Airija yra viena „jauniausių“ Europos šalių (apie 40 % jos gyventojų yra jaunesni kaip 24 metų).
Praeityje Airija prarado daug žmonių dėl masinės emigracijos. Ši prasidėjo XIX a. viduryje, kai dėl bulvių (svarbiausio airių maisto) ligų kilo baisus badas. Vėliau airiai emigravo dėl politinės ir religinės priespaudos. Ieškodami geresnio gyvenimo, patraukė daugiausia į JAV. Beje, dabar šioje šalyje gyvena keliasdešimt milijonų žmonių, turinčių airiškų šaknų. Daugiau kaip Šimtmetį Airijos gyventojų skaičius nuolat mažėjo: 1845 m. čia gyveno beveik 8,5 mln. žmonių, o 1961 m. – tik 2,8 mln. Tokios katastrofiškos depopuliacijos nėra buvę jokioje kitoje šalyje!
Pastaraisiais dešimtmečiais suklestėjus Airijos ekonomikai, iš emigrantų šalies ji virto valstybe su intensyviausia Europoje imigracija. Nemažą imigrantų dalį sudaro lietuviai (apie 50 tūkst. žmonių).
ŪKIO YPATUMAI
Prieš 20 metų Airija buvo laikoma atsilikusia Vakarų Europos periferija. Iš ES šalių ji lenkė tik Portugaliją ir Graikiją. Ekonomikoje didelį vaidmenį vaidino žemės ūkis. Šalis kartais vadinta „Didžiosios Britanijos pieno ferma”.
Apie 1990 metus prasidėjo neregėtas ekonomikos augimas. 1995-2005 m. BVP prieaugis kasmet viršijo 7 % (visoje ES – tik 2 %). Per dešimt metų Airijos BVP išaugo įspūdingus 88 % (JK ekonomika – tik 24 %). Tokie ekonomikos augimo tempai pasaulyje buvo tik Rytų Azijoje. Airiją imta vadinti „keltų tigru“, nors jokių tigrų čia niekada negyveno.
Kodėl toks „ekonominis stebuklas“ įvyko būtent Airijoje? Čia suveikė iškart keli sėkmingi veiksniai: efektyvi mokesčių politika, užsienio investicijų patrauklumas, intensyvi moderniųjų technologijų plėtra, palanki demografinė padėtis, didelis dėmesys švietimui ir aukštos kvalifikacijos kadrų rengimui. Pelno mokesčių sumažėjimas skatino staigų investicijų augimą – šiuo metu užsienio firmos pagamina apie trečdalį šalies BVP. Airija laiku nusprendė tapti „aukštųjų technologijų šalimi“. Šiandien kas trečias Europoje parduotas asmeninis kompiuteris pagamintas Airijoje, „žalioji sala“ tapo didžiausia pasaulyje programinės įrangos eksportuotoja. Šalyje labai plėtojamos farmacijos ir kitos šiuolaikinės pramonės šakos.
