Ką verta žinoti keliaujant į Angliją

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė
PLOTAS:43,6 tūkst. km2
GYVENTOJŲ: 63,7 mln.
VALDYMO FORMA:konstitucinė monarchija
SOSTINĖ: Londonas (London) (8,3 mln.; su priemiesčiais – apie 13 mln.)
KITI DIDESNI MIESTAI: Glazgas (Glasgow), Birmingamas (Birmingham), Liverpulis (Liverpool), Mančesteris (Manchester), Edinburgas (Edinburgh)
RELIGIJA: vyrauja anglikonai 
PINIGAI: svaras sterlingų = 100 pensų
BVP 1 GYV./METUS: 37 300 JAV dol.

Jungtinė Karalystė – viena garsiausių Europos ir pasaulio valstybių. Kadangi pagrindinė šalies teritorija yra Britanijos saloje, ji dažnai vadinama Didžiąja Britanija. 

Jungtinė Karalystė valdo ir Airijos salos šiaurės rytinę dalį bei daug smulkių salų. Į šiaurę nuo pagrindinės salos išsiskiria . Jungtinę Karalystę sudaro 4 kraštai (constituent countries): Anglija, Škotija, Velsas ir Šiaurės Airija. Iš jų tam tikrą autonomiją (pvz., savo parlamentą) turi tik Škotija. Didžiausia karalystės dalis – Anglija – keletą amžių buvo viena stipriausių Europos valstybių. Būtent Anglija užvaldė kitus dabartinės valstybės kraštus. Iki šiol žodis „anglas“ pas mus dažnai taikomas bet kuriam šios šalies gyventojui. Ypatinga salų geografinė padėtis padėjo šaliai bemaž tūkstantį metų apsaugoti savo teritoriją nuo užsienio kariuomenių įsiveržimų. XIX a. Didžiosios Britanijos karalystė buvo bene galingiausia pasaulio valstybė. 

GAMTOS YPATUMAI

Didžioji Britanija – didžiausia Europos sala. Nuo žemyninės Europos dalies ją skiria sekli Šiaurės jūra ir La Manšos (La Manche) sąsiauris. Salos pietvakariuose išsiskiria Kornvalo pusiasalis. Didžiosios Britanijos krantai įvairūs, daug kur skardingi. Itin įspūdingi yra aukšti kreidos skardžiai ties Doveriu.

Gamtiniu požiūriu salą sudaro dvi dalys: kalnuoti šiaurės vakarai ir lyguminiai pietryčiai. Kalnų yra Škotijoje, Anglijos šiaurėje ir Velse. Jie yra neaukšti, seni, gerokai apdūlėję. Aukščiausi iš jų – Grampiano kalnai Škotijoje. Čia stūkso aukščiausia Britų salų viršūnė – Ben Nevis (1343 m). Nuo šiauriau esančių Kaledonijos kalnų (maks. aukštis – 1182 m) Grampianus skiria gili įduba, kuria nusidriekia vandens kelias, jungiantis Škotijos vakarų ir rytų pakrantes. Velse iškilę Kambrijos kalnai (1085 m), šiaurės Anglijoje driekiasi Peninų kalnai (892 m). Didžiosios Britanijos kalnuose augalija dažniausiai skurdi, čia beveik nėra miškų, nemažai plotų užima dykynės ir viržynai.

Pietinėje ir rytinėje salos dalyje plytinčios kalvotos lygumos bei žemumos dažnai vadinamos „žaliąja Anglija“. Ištisus metus pievose čia žaliuoja žolė, dirbami laukai. Aukštumose kai kur išliko miškų. Jie apima tik dešimtadalį šalies teritorijos.

Viena vertus, Didžiosios Britanijos klimatas yra švelnus: žiemą šalčiai reti, lapija ima žaliuoti jau kovo pabaigoje, vasara šilta, be alinančios kaitros. Antra vertus, klimatas ne visai malonus:

čia daug lietingų ir mažai saulėtų dienų, Didžiosios Britanijos pietvakariuose stiprūs vėjai. 

Dėl labai drėgnų orų įprastas reiškinys saloje – tirštas rūkas. Nė viena salos vietovė nėra nutolusi nuo jūros daugiau nei 120 km, todėl čia nėra didelių upių. Ilgiausia upė – Severnas (tik 354 km). Kiek trumpesnė yra Temzė (346 km), bet būtent ji, yra svarbiausia ir vandeningiausia Didžiosios Britanijos upė. Ji žemupyje plati ir gili, todėl iki pat Londono gali įplaukti net dideli jūrų laivai. Saloje daug ežerų, kurių ypač gausu Škotijoje. Čia jie vadinami „lochais“ (gaelų kalbos žodis, reiškiąs ežerą). Jų daugiausia kalnų slėniuose, todėl yra pailgi ir gilūs. Garsiausias – Lochnesas (Loch Ness) yra 39 km ilgio ir 1-2 km pločio. Pranešimai apie čia neva gyvenančią priešistorinę būtybę tikriausiai tėra prasimanymas.

GYVENTOJAI

Nors Jungtinės Karalystės teritorija palyginti nedidelė, pagal gyventojų skaičių ši valstybė yra trečioji Europos Sąjungoje. Šalis yra tankiai gyvenama (apie 250 žm./km2). Anglija gyventojų tankumu nenusileidžia Olandijai (tankiausiai gyvenamai šaliai Europoje). Kur kas rečiau gyvenama Škotija (ne ką tankiau nei Lietuva).

JK gyvena 4 vietinės tautos: anglai, škotai, velsiečiai (valai) ir airiai. Pagrindinė britų dalis gyvena Anglijoje (per 80 %), Škotijoje – 8 %, Velse – 5 %, Šiaurės Airijoje – 3 %. Nors karalystėje vyrauja anglų kalba, čia paplitusios ir kitos vietinės kalbos. Tarp jų tik škotų kalba labai panaši į anglų kalbą (skirtumai iš esmės liečia tartį). Kitos britų kalbos – velsiečių, gaelų ir airių – priklauso keltų grupei, todėl visiškai nepanašios į anglų kalbą. Tačiau tik maža britų keltų dalis vartoja gimtąją kalbą kasdieniame gyvenime – dauguma pripratę bendrauti angliškai.

JK gyvena apie 4 mln. išeivių iš buvusių Didžiosios Britanijos kolonijų (daugiausia iš Indijos, Pakistano ir Afrikos). Dauguma jų susitelkę Londone. Dabar tik 70 % londoniečių yra baltieji. Gyvena nemažai imigrantų iš Rytų Europos.

Ypatinga JK dalis – Šiaurės Airija, kitaip dažnai vadinama Alsteriu (angl. Ulster). 2/3 jos gyventojų sudaro ateivių iš Anglijos ir Škotijos palikuonys – alsteriečiai, likusį trečdalį – airiai. Keletą dešimtmečių šios etninės grupės konfliktavo. Jų santykius komplikavo religiniai skirtumai – airiai yra katalikai, alsteriečiai – protestantai. Liūdnai pagarsėjo teroristų išpuoliais Airių respublikonų partija (IRA). Pastaraisiais metais situacija Šiaurės Airijoje pagerėjo.

UKIO YPATUMAI

Anglija yra pasaulio pramonės lopšys. Būtent čia XVIII a. pab. ir XIX a. pradž. buvo padaryti svarbiausi techniniai išradimai (verpimo mašinos, garo variklio, audimo staklių, garvežio, garlaivio ir kt.). Dėl to Didžioji Britanija pirmoji pradėjo statyti gamyklas, kur gamybai buvo naudojamos mašinos. Visą XIX a. karalystė buvo pažangiausia ir galingiausia pramonės valstybė pasaulyje (XX a. pradž. ją aplenkė JAV ir Vokietija).

Tačiau po II pasaulinio karo šalies ekonomika patyrė rimtą krizę, kuri apogėjų pasiekė 8-ąjį dešimtmetį. Krizės priežastimi tapo tradicinių ūkio šakų – tekstilės, anglių ir plieno pramonės – nuosmukis. Kilus krizei, daugelis JK gamyklų užsidarė, žmonės neteko darbo, ėmė skursti.

Paskutiniais dešimtmečiais JK ekonomikoje įvyko esminių permainų. Pradėjus eksploatuoti naftos ir gamtinių dujų telkinius Šiaurės jūros dugne, modernizavus pramonės įmones, krizė buvo įveikta. Šalis grįžo į ekonomiškai stipriausių šalių gretas. Dabar pagal BVP ją Europoje lenkia tik Vokietija.

Šių dienų JK gamina aukščiausio lygio produkciją: kompiuterius, automobilius, laivus, lėktuvus, erdvėlaivius. Garsėja šalis siuvimo, farmacijos, konditerijos pramonės gaminiais.

1990 m. buvo įvykdytas grandiozinis projektas – Didžioji Britanija susijungė su žemynine Europa tuneliu po La Manšos sąsiauriu.

Nors JK jau daug metų yra ES narė, šalies visuomenė nepritarė euro įvedimui. Pagrindinė priežastis – tradicijų išlaikymas. Vietinė valiuta yra svaras.

  • 7 Dieno Jordanijoje

    Jordanija (Jordan) Pasaulinio lygio archeologinės vietovės, įspūdingi dykumos peizažai, draugiški žmonės, skanus maistas ir garantuota saulė – yra daugybė priežasčių […]

  • TOP 20 Jungtinės Karalystės Įžymybių

    1. Taueris (Tower) UNESCO. Tauerio pilis – Londono širdis. Ši tvirtovė yra seniausias išlikęs pastatas mieste. Taueris buvo naudojamas kaip citadelė, […]

  • Ką verta žinoti planuojant kelionę į Čekiją

    OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Čekijos Respublika PLOTAS:78 866 km2 ADMINISTRACINIS 13 kraštų  GYVENTOJŲ: 10,6 mln. VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika SOSTINĖ: Praha (1,2 mln.) KITI […]

  • 6 Priežastys dėl ko Negaunate Pigių kelionių Bilietų

    Kasdien girdime žmonės, draugus bei pažystamus besiskundžiant kad niekada nepavyksta gauti bilietų į tuos “paskutinės minutės” skrydžius ar keliones, kurias […]