Ką verta žinoti planuojant kelionę į Čekiją

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Čekijos Respublika
PLOTAS:78 866 km2
ADMINISTRACINIS 13 kraštų 
GYVENTOJŲ: 10,6 mln.
VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika
SOSTINĖ: Praha (1,2 mln.) KITI DIDESNI MIESTAI: Brno, Ostrava, Pilzenas (Plzeň), Olomoucas (Olomouc)
VALSTYBINE KALBA: čekų
RELIGIJA: katalikai; 3/5 gyventojų – be konfesijos
PINIGAI: Čekijos krona = 100 halerių
BVP 1 GYV./METUS: 26 300 JAV dol.

Čekijoje skiriamos dvi pagrindinės istorinės dalys: didesnė vakarinė Bohemija ir mažesnė rytinė Moravija. Iš rytų su Čekija ribojasi labai jai giminiška Slovakija. Bemaž visą XX a. jos buvo vienoje valstybėje – Čekoslovakijoje. Žlugus komunizmui, 1993 m. sausio 1 d. jos taikiai išsiskyrė. Tai netgi buvo vadinamosios aksominės skyrybos. Abi šalys kartu su Lenkija ir Vengrija bendradarbiauja jų sudarytoje politinėje ekonominėje sąjungoje – Višegrado (Visegrád) grupėje. 1999 m. Čekija įstojo į NATO, o 2004 m. gegužės 1 d. kartu su kitomis 9 šalimis (Lietuva – irgi) – į ES.

GAMTOS YPATUMAI

Čekija – kalvotų lygumų, aukštumų ir neaukštų kalnų kraštas. Pagrindinę dalį teritorijos sudaro Čekijos masyvas – kalvota plynaukštė (vidutinis aukštis – 400-600 m v. j. I.) su nedidelėmis aukštumomis ir plačiais upių slėniais. Į rytus šis masyvas iš pradžių aukštėja (Čekijos-Moravijos aukštuma), po to žemėja (Moravijos lyguma). Rytiniame pakraštyje (pasienyje su Slovakija) prasideda Vakarų Karpatų prieškalnės. Iš šiaurės, vakarų ir pietų Čekijos masyvą apriboja neaukšti seni kalnai: Sudetai (Snežkos viršūnė – 1602 m), Rūdiniai kalnai (iki 1244 m), Čekijos Miškas (iki 1042 m) ir Šumava (iki 1378 m). Sudetuose kai kur yra įmantrių uolų („Čekijos rojus“, Adšpracho ir Teplicės uolos, „Pravčicės vartai“). Moravijoje paplitę karstiniai reiškiniai.

Čekijos upės teka į skirtingas jūras. Svarbiausios Bohemijos upės yra Labė (vok. Elbe, įteka į Šiaurės jūrą) ir jos didelis intakas Vltava (Čekijos tautinė upė, tekanti per Prahą). Moravijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Didžiausias čia jo intakas taip ir vadinasi – Morava. Didelių ežerų šalyje nėra, bet yra įrengta daug tvenkinių.

Miškai ošia beveik trečdalyje Čekijos teritorijos. Didžiausios girios (vyrauja spygliuočiai medžiai) auga kalnuose.

GYVENTOJAI

94 % šalies gyventojų yra čekai. Jų dalis – nedidelė etninė moravų grupė. Iš tautinių mažumų daugiausia slovakų (2 %). Vakarų slavų kalboms priskiriamos čekų ir slovakų kalbos labai panašios. Būtent čekų raidės buvo naudotos kuriant lietuvių abėcėlę. Čekai yra viena

mažiausiai religingų tautų Europoje (60 % netikinčiųjų).

Čekijoje gyvena daug (~ 200-300 tūkst.) romų/čigonų, bet dauguma jų pagal dokumentus laikomi čekais. Iki Il pasaulinio karo šalyje gyveno apie 3 mln. vokiečių, tačiau po karo beveik Prahos pilis ir Karolio tiltas visi buvo repatrijuoti į Vokietiją. Dabar jų yra tik keliasdešimt tūkstančių. Didžiausios imigrantų grupės – ukrainiečiai ir vietnamiečiai.

Šalyje yra labai tankus gyvenviečių tinklas. Čia itin daug mažų miestų ir miestelių. Dydžiu išsiskiria sostinė Praha, kurioje gyvena per milijoną žmonių. Gana dideliais (per 300 tūkst. gyv.) galima laikyti du Moravijos miestus – Brno ir Ostravą. Dėl mažo gimstamumo gyventojų vis mažėja.

ŪKIO YPATUMAI

Čekija – nuo seno ekonomiškai pažangi valstybė. Prieš l-ajį pasaulinį karą jos pramonės lygis nenusileido stipriausių Europos valstybių pramonei. Iki šiol Čekijos ekonomika yra viena stabiliausių ir klestinčių iš pokomunistinių šalių.

Svarbiausios pramonės šakos yra juodoji metalurgija ir mašinų gamyba. Europoje yra žinomi automobiliai „Škoda“, troleibusai (kurie kursuoja ir Lietuvos miestuose), čekų staklės, žemės ūkio mašinos. Įvairios mašinos, įrenginiai, transporto priemonės sudaro apie pusę Čekijos eksporto. Jau kelis amžius Čekija garsėja Bohemijos stiklu, bižuterija.

Sunkioji pramonė nuo seno yra stambaus Ostravos pramonės rajono specializacija. Būtent šį rajoną labiausiai paveikė ekonomikos pertvarkymas iš planinės į rinkos sistemą (daug sunkiosios pramonės įmonių dėl nerentabilumo buvo uždaryta). Bet iš esmės Čekijos pramonės modernizacija vyko sėkmingai. 1995 m. Čekija tapo pirmąja pokomunistine šalimi, priimta į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (OECD).

  • Portugalija

    OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Portugalijos Respublika PLOTAS:92 tūkst. km2 GYVENTOJŲ: 10,8 mln. VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika SOSTINĖ:Lisabona (Lisboa) (550 tūkst.) su priemiesčiais 2,8 mln. […]

  • Kelionė po Latviją: Info ir lankytinos vietos

     Latvija – vidurinė iš trijų šalių, vadinamų Baltijos valstybėmis, Lietuvos šiaurinė kaimynė. Joje yra keturi istoriniai regionai: Kuršas, Vidžemė, […]

  • Viena diena Briuselyje-Belgija

       Senasis Briuselis (Old Brussel) La Grand Place „La Grand Place“ (prancūzų kalba) arba „De Grote Markt“ (olandų kalba) […]

  • Slovakija: Ką verta žinoti ruošiantis keliauti

    OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Slovakijos Respublika PLOTAS: 49 035 km2 ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS: 13 kraštų  GYVENTOJŲ: 5,4 mln. VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika SOSTINĖ: Bratislava (462 […]