Ką žinoti keliaujant į Belgiją

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Belgijos Karalystė
PLOTAS30,5 tūkst. km2
ADMINISTRACINIS 3 administraciniai regionai, kurie suskirstyti į 10 provincijų
GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 10,4 mln.
VALDYMO FORMA: federacinė monarchija
SOSTINĖ:Briuselis (Brussels) (160 tūkst.) KITI DIDESNI MIESTAI: Antverpenas (Antwerpen),Gentas (Gent), Šarlerua (Charleroi),Lježas (Liege)
VALSTYBINĖS KALBOS: prancūzų, flamų, vokiečių
RELIGIJA:vyrauja katalikai
PINIGAI: euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS: 42 600 JAV dol.

Belgija – maža valstybė. Šis Europos lopinėlis išsidėstęs tarp Prancūzijos, Vokietijos, Liuksemburgo ir Olandijos. Šiaurės vakaruose neilga ir tiesų Belgijos krantą skalauja Šiaurės jūra. Belgijos plotas dukart mažesnis nei Lietuvos, bet gyventojų skaičius trigubai didesnis. Patogi šalies geografinė padėtis (Belgija vadinama ,,Europos kryžkele“) nulėmė jos svarbu vaidmenį Europos Sąjungoje. Briuselyje yra įsikūrusios NATO ir ES svarbiausios būstinės. Belgija – federacinė valstybė. Ją sudaro trys sritys: Flandrija (šiaurinė mažesnė šalies pusė), Valonija (pietinė, didesnio ploto dalis) ir Briuselis.

GAMTOS YPATUMAI

Pagal paviršiaus ypatumus Belgija yra skirstoma į tris gamtinius rajonus: Šiaurės žemumos, Vidurio lygumos ir Ardėnų kalnai bei aukštumos.

Šiaurės žemumos tęsiasi į šiaurę nuo Briuselio. Jos apima beveik visą Flandriją. Kraštovaizdžiai čia yra panašūs į kaimyninės Olandijos – paviršius plokščias, beveik be miškų, visur driekiasi dirbamosios žemės. Kopos ir pylimai gina pakrančių žemumas nuo jūros puolimo.

Į pietus žemumos po truputį virsta kalvotomis Vidurio lygumomis. Čia atsiranda miškų, bet pagrindiniai plotai irgi naudojami žemdirbystei.

Hano urve Belgijos teritorijos pietinį trečdalį apima Ardėnų kalnai ir aukštumos. Ardėnai – tai seni, labai sudūlėję, žemi (300-600 m) kalnai, o dėl tokio mažo aukščio – veikiau aukštuma. Dėl nederlingų dirvožemių Ardėnuose išliko daug miškų. Gilūs ir vaizdingi upių slėniai pabrėžia šių kraštovaizdžių grožį.

Svarbiausios Belgijos upės yra Šeldė vakaruose ir Masas šalies rytuose.

GYVENTOJAI

Esminis Belgijos gyventojų bruožas – dvitautė valstybė. Šiaurėje (Flandrijoje) gyvena flamai, kurių kalba yra labai panaši į olandų kalbą (olandų ir flamų kalbos iš esmės yra nyderlandų kalbos tarmės). Pietuose (Valonijoje) gyvena valonai, kalbantys prancūziškai. Briuselis gyvenamas mišriai, bet vyrauja valonai (80 %). Tačiau visoje šalyje flamų daugiau (58%) negu valonų (31 %). Palei sieną su Vokietija yra kalbančiųjų vokiškai. Jie sudaro vos 1 % šalies gyventojų, bet vis tiek vokiečių kalba (kartu su flamų ir prancūzų) yra valstybinė. Belgijoje gyvena daug imigrantų (apie 1 mln.).

Negalima sakyti, kad flamų ir valonų santykiuose nėra problemy. Ilgą laiką prancūzų kalbos viešpatavimas Belgijoje paskatino flamų nacionalinį sąjūdį ir lėmė federacijos sukūrimą. Dabar Flandrijoje jau nepamatysi (kaip anksčiau) užrašų prancūzų kalba. Tik Briuselyje užrašai yra dviem kalbomis. Užsieniečiai Briugės senamiestis turi žinoti, kad Belgijoje daugelis miestų turi du pavadinimus – flamišką ir prancūzišką. Dažniausiai jie yra panašūs (pavyzdžiui, Antwerpen – Anvers, Gent – Gand), bet kartais – visiškai skirtingi (antai valonų miestas Soignies flamiškai vadinamas Zinnik).

Belgija – viena tankiausiai gyvenamų šalių. Flandrijos gyventojų tankumas 2-3 kartus didesnis negu Valonijos. Pagal urbanizacijos lygį (miestuose gyvena 96 % visų gyventojų) Belgija užima pirmą vietą Europoje, neskaitant mikrovalstybių. Dėl to ji kartais vadinama miestų šalimi. Tačiau, išskyrus Briuselį, didelių aglomeracijų Belgijoje nėra, o mažų miestų – daug.

UKIO YPATUMAI

Nors Belgijos ekonomika yra stipri, moderni, turi ir rimtų problemų. Viena svarbiausių – šalis labai priklausoma nuo įvežamų žaliavų. Energetikos problemoms spręsti Belgijoje gerai išplėtota atominė energetika.

Išplėtotos įvairios pramonės šakos. Jau kurį laiką mažėja metalurgijos ir tekstilės šakų dalis, auga chemijos ir naftos perdirbimo šakos. Pagrindinė pramonės sritis – Flandrija. Be pramonės prekių, Belgija eksportuoja daug mėsos ir pieno gaminių.

Pasaulyje Belgija žinoma kaip svarbi apdorotų deimantų gamintoja. Antverpeno firmose dirba apie pusę deimantų pjaustymo meistrų. Jie pagamina apie 60 % apdorotų deimantų pasaulyje.

Kelių tinklas Belgijoje – vienas tankiausių pasaulyje. Visi svarbesni keliai yra apšviesti. Svarbiausias jūrų uostas – Antverpenas (antra vieta Europoje pagal krovinių apyvartą).

  • Trumpai apie Vengrija

    OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Vengrija PLOTAS:93 030 km2 GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 9,9 mln. VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika SOSTINĖ: Budapeštas (Budapest) (1,73 mln.) KITI DIDESNI […]

  • Ką verta žinoti ruošiantis keliauti į kontrastingąją Turkiją

     Mažosios Azijos šiaurės krantus skalauja Juodoji jūra, pietų krantus – Viduržemio jūra, o šios dalis – Egėjo jūra – […]

  • Šveicarija

    Šveicarija – nedidelė neįprasta ir labai turtinga šalis, įsikūrusi tarp didelių Europos valstybių (Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos) vakarinėje Alpių dalyje. […]

  • Juodkalnija (Montenegro)

    Juodkalnija, šalis, esanti Balkanų vakaruose ir viduryje Dinarinio Alpių pietiniame gale. Ją riboja Adrijos jūra ir Kroatija (pietvakariai), Bosnija ir […]