OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Nyderlandų Karalystė
PLOTAS: ~41,5 tūkst. km2
ADMINISTRACINIS 12 administracinių regionų,
SUSKIRSTYMAS: vadinamų provincijomis
GYVENTOJŲ:16,8 mln.
VALDYMO FORMA: konstitucinė monarchija
SOSTINĖ: Amsterdamas (Amsterdam) (1,5 mln.); Haga – vyriausybės būstinė
KITI DIDESNI MIESTAI: Roterdamas (Rotterdam), Utrechtas (Utrecht), Eindhovenas (Eindhoven) VALSTYBINĖS KALBOS: olandų, fryzų
RELIGIJA:katalikų – 31 %, protestantų – 20 %
PINIGAI:euras = 100 centų BVP 1 GYV./METUS: 41 400 JAV dol.
Olandija – gausiai gyvenama maža, bet ekonomiškai labai reikšminga valstybė. Jos plotas – kaip 2/3 Lietuvos, bet gyventojų net penkiskart daugiau nei mūsų šalyje. Olandija ribojasi su Vokietija rytuose ir Belgija pietuose. Vakaruose bei šiaurėje šalies krantus skalauja Šiaurės jūra. Palei šiaurinę pakrantę tęsiasi mažos pailgos Vakarų Fryzų salos. Lietuvoje ši šalis iš tradicijos vadinama Olandija, bet iš tikrųjų tai tėra jos svarbiausios istorinės vakarų dalies pavadinimas. Tiksliau būtų šią valstybę vadinti Nyderlandais, kuriuos administraciniu atžvilgiu sudaro 12 provincijų. Siaurės Olandija ir Pietų Olandija – dvi iš jų. Nyderlandai turi dvi sostines. Oficialiąja (pagal konstituciją) laikomas Amsterdamas, vyriausybės būstinė ir karalių dvaras įsikūrę Hagoje. Joje yra ir Tarptautinis Teismas (tribunolas). XVII a. Olandija buvo viena pažangiausių bei turtingiausių valstybių. XX a. ji su kitomis 5 valstybėmis sudarė būsimosios Europos Sąjungos branduolį. Dabar tai labai moderni šalis. Olandai nuo seno garsėja laisvamanybe, tolerancija ir pragmatiškumu.
GAMTOS YPATUMAI
Olandiškas šalies pavadinimas Nederland reiškia „žemumų kraštas“. Šis vietovardis taikliai apibūdina Nyderlandų paviršių – apie 90 % šalies teritorijos yra iki 20 m virš jūros lygio. Ir beveik trečdalis jos ploto yra žemiau jūros lygio – unikalus pasaulyje reiškinys! Per daugelį metų ši teritorija atsidūrė žemiau jūros lygio, nes Šiaurės jūros pakrantė čia lėtai grimzta. Kad jūra šių žemių neužlietų, olandai palei pakrantę pastatė galingus pylimus. Kai kurių aukštis siekia 12 m.
Per šimtus metų olandai išmoko ne tik apsaugoti savo žemes nuo jūros potvynių, bet ir dirbtinai jūrą paversti sausuma. Nusausintos žemės vadinamos polderiais. Jokia valstybė neturi tiek dirbtinės sausumos, kaip Nyderlandai. Olandams net pavyko gana didelę Eiselio įlanką, pastačius ilgą pylimą, paversti ežeru. Pusė šio didelio „ežero“ (o tai – 630 tūkst. ha) jau yra nusausinta.
Polderiuose įrengta gausybė kanalų. Į juos subėgantis lietaus arba upių vanduo siurbliais pakeliamas į aukštesnį lygį ir nuteka į jūrą. Praeityje siurblių darbą atlikdavo vėjo malūnai. Daug jų dar išlikę. Malūnai – Olandijos kraštovaizdžio dalis, vienas šalies simbolių.
Pietų Nyderlandų dalį kerta Reino – Europos svarbiausios laivybinės upės – žemupys. Žiotyse jis virsta didele estuarija. Susipynusi su Maso upės estuarija ji formuoja keletą didelių upinių salų. Šiai teritorijai apsaugoti nuo grėsmingų potvynių įvykdytas grandiozinis ,,Delta planas“ – milžiniškų betoninių pylimų ir metalinių „vartų“ virtinė, atitvėrusi Reino ir Maso žiotis nuo jūros.
GYVENTOJAI
Beveik visi Nyderlandų gyventojai kalba olandiškai. Tik Fryzijos (Friesland) provincijoje paplitusi fryzų kalba (ją gimtąja laiko apie 2 % šalies gyventojų). Olandai – vieni
mažiausiai religingi žmonės Europoje (tik 20 % jų reguliariai lanko bažnyčią). Šeštadalis Nyderlandų gyventojų – imigrantai bei jų palikuonys. Kas dešimtas šalies pilietis kilęs ne iš Europos (daugiausia iš Indonezijos, Surinamo, Antilų salų, Turkijos, Maroko).
Nyderlandai yra labai tankiai gyvenami. Jei neskaičiuosime mikrovalstybių, pagal gyventojų tankumo vidurkį (apie 400 žm./km2) šalis pirmauja Europoje.
Itin tankiai gyvenama šalies vakaruose, kur susiformavo didžiulė aglomeracija, vadinama Ranstadu („žiediniu miestu“). Dešimtys miestų čia sudaro beveik uždarą ratą. Jame – ir keturi svarbiausi Olandijos miestai: Amsterdamas, Roterdamas, Haga ir Utrechtas. Ranstade gyvena 6 mln. žmonių.
UKIO YPATUMAI
Nyderlandų ekonomika – viena stabiliausių Europoje. Dėl to šalis labai patraukli užsienio investicijoms.
Kitaip nei dauguma kitų Europos šalių, Nyderlandai turi energijos išteklių – gamtinių dujų telkinių (pagal dujų gavybą ji yra pasaulio dešimtuke). Šalyje pasiektas aukščiausias žemės ūkio lygis. Nors žemės ūkio sektorius duoda tik 3. % BVP, šalyje pagaminama 2-3 kartus daugiau
maisto produktų (pvz., sviesto, sūrių, daržovių, mėsos), nei jų suvartojama. Todėl Nyderlandai – viena pirmaujančių šalių pagal žemės ūkio produkcijos eksportą. Viena iš sėkmės priežasčių – labai derlingi polderių dirvožemiai. Olandų fermerių pajamų vidurkis didžiausias Europoje.
Iš pramonės šakų labiausiai išplėtotos elektros prekių gamyba, chemijos ir naftos perdirbimo pramonė. Į didžiausią Europos uostą Roterdamą atplaukia daugiausia naftos tanklaivių pasaulyje. Dėl to jis tapo stambiausiu naftos perdirbimo centru mūsų žemyne.
