Egiptas – labai sena šalis. Visur yra įvairių epochų ir įvairių civilizacijų paminklų: senovės egiptiečių, viduramžių arabų, koptų (krikščionių).
Koptų paminklų (daug bažnyčių ir vienuolynų) istorija Egipte yra susijusi su pirmųjų krikščionių gyvenimu ir su Šventąja šeima. Iš Naujojo Testamento žinoma, kad Marija ir Juozapas su mažuoju Jėzumi pabėgo į Egiptą, bėgdami nuo karaliaus Erodo kareivių, kurie įsakė nužudyti visus Judėjos kūdikius. Jų kelias driekėsi šiaurine Sinajaus pusiasalio dalimi, per Nilą, toliau per teritoriją, kurioje šiandien yra Kairas, ir toliau į pietus. Trejus metus Šventoji Šeima slapstėsi šiose vietose, kol mirė karalius Erodas. Ir tik po to Jėzaus šeima vėl grįžo į Nazaretą.
Pagal senovės Egipte gyvenusių koptų krikščionių legendas, vietas, kur trumpam apsistodavo pailsėti Šventoji šeima, žymi koptų bažnyčios, vienuolynai ir kryžiai, iškalti ant akmeninių laiptų.
O tokių vietų Egipte labai daug.
Koptai yra viena seniausių krikščionių bendruomenių Artimuosiuose Rytuose. Nors koptai buvo integruoti į didesnę Egipto valstybę, jie išliko kaip atskira religinė bendruomenė, sudaranti 10–20 procentų visų gyventojų. Koptai didžiuojasi, kad jų bažnyčią įkūrė vienas iš apaštalų, kuris buvo pirmasis nenutrūkstamoje patriarchų grandinėje. Pagrindinė bažnyčios dalis net 16 amžių neturėjo bendrystės tiek su Romos katalikų bažnyčia, tiek su senosiomis Rytų ortodoksų bažnyčiomis.
Šiandien Egipto krikščionių daugumą sudaro ne chalkedono koptų ortodoksų bažnyčios nariai. Daugiausia dėl emigracijos ir iš dalies dėl Europos, Amerikos ir kitų misionieriškų darbų bei atsivertimų Egipto krikščionių bendruomenė dabar taip pat apima ir kitas krikščioniškas konfesijas, tokias kaip protestantai (arabams žinomi kaip evangelikai), katalikai ir Rytų apeigų katalikai bei kitos stačiatikių kongregacijos.
Koptų terminas tebėra išskirtinis, tik vietiniams egiptiečiams, o ne egiptiečių krikščionims. Pavyzdžiui, kai kurios protestantų bažnyčios vadinamos „koptų evangelikų bažnyčia“, kuri padeda atskirti jų gimtąsias egiptiečių kongregacijas nuo bažnyčių, kurias lanko ne egiptiečių imigrantų bendruomenės, pavyzdžiui, europiečiai ar amerikiečiai.
Krikščionių (koptų) vienuolynai ir šventovės
Mozės kalnas (Sinajus)
Tai ne tik pramoginis turistinis maršrutas. Kopimo į kalną prasmė ta, kad jo viršūnėje reikia būti prieš aušrą ir, pasak vietinių gyventojų, tai leis išpirkti savo nuodėmes.
Pakilimas prasideda vakare, o ilgame nestačiame take prieš saulėtekį reikia būti 2285 metrų aukštyje (virš jūros lygio).
Kad palengvintų turistų likimą, trasoje gausu beduinų palapinių su maistu ir gėrimais bei kupranugariais, kurių paslaugos siūlomos pavargusiems nuo ėjimo. Tačiau, pasak legendos, visą kelią turi nueiti pats.
Kalno viršūnėje yra šventųjų šaltinių.
Nusileisti nuo kalno yra lengviau. Žemyn veda 3100 laiptelių, ir tai laikomas trumpiausiu keliu, vedančiu į Šv. Kotrynos vienuolyną kalno papėdėje.
Šventosios Kotrynos vienuolynas
Senovinis VI amžiaus koptų (pirmieji krikščionis) vienuolynas, kurį sudaro nedidelė bažnyčia ir bokštas, yra gražioje ir šventoje vietoje Sinajaus kalno (arba Mozės kalno) papėdėje.
Vienuolynas yra graikų ortodoksų ir veikia iki šiol. Jis yra 1570 metrų aukštyje, artimiausias didelis miestas nuo jo yra Dahabas. Vienuolynas atviras lankytojams, piligrimams ir turistams. Vienuolyno viduje saugomos Šv.Kotrynos relikvijos.. Taip pat vienuolyno teritorijoje yra istorinių ir krikščioniškų paminklų, kurie gali pritraukti turistų dėmesį.
Pasak legendos, vienuolynas buvo įkurtas toje vietoje, kur kažkada augo ugniai atsparus spygliuočių krūmas arba Degantis krūmas, iš kurio Mozei pasirodė Dievas. Šiose vietose nuo seno įsikūrė vienuoliai atsiskyrėliai, kurie vėliau pastatė šią bažnyčią, kuri vėliau XI amžiuje gavo dabartinį pavadinimą – Šv.Kotrynos vienuolynas.
Ką dar galima pamatyti vienuolyno teritorijoje?
Atsimainymo bazilikos bažnyčia, Degančio krūmo koplyčia, įvairių šventųjų koplyčios, Mozės šulinys, sodas, valgykla ir puiki unikalių senųjų rankraščių ir ikonų biblioteka.
Mėgstantiems senovines kulto vietas, vienuolynus ir bažnyčias, ypač apipintas daugybe biblinių legendų ir per šimtmečius stebuklingai išlikusių tradicijų, aplankyti Šv.Kotrynos vienuolyną tikrai bus įdomu.
Tačiau verta žinoti, kad ši ekskursija iš Šarm El Šeicho paprastai trunka visą dieną ir gali būti varginanti vaikams. Į daugiau nei kilometro aukštį teks kilti autobusu ar džipu ir jokiu būdu ne asfaltu, o tikru kalnų keliu.
Įėjimas į vienuolyną nemokamas. Tačiau dažniausiai turistai čia stengiasi įsigyti ikonas, kurias perkant nerekomenduojamas derėtis.
Šventojo Antano ir Šventojo Pauliaus vienuolynai
Antano ir Pauliaus vienuolynai yra seniausi ir žinomiausi krikščionių religiniai pastatai, esantys Arabijos dykumos šiaurėje. Vienas iš jų, Šv. Antano vienuolynas (IV a.), skirtas vienuolystės pradininko – Šv. Antano Didžiojo gyvenimui. Antrasis, Šv. Pauliaus vienuolynas (V a.), – Egipto šventasis ir atsiskyrėlis, didžiąją gyvenimo dalį gyvenęs oloje.
Vienuolynai yra dykumoje, toliau nuo gyvenviečių, kelyje tarp Kairo ir Hurgados. Į jį galite patekti džipu arba turistiniu autobusu.
Pasak legendos vienuolynas iškilo atsiskyrėlio Pauliaus iš Tėbų garbei, kuris, būdamas 16 metų palikęs turtingą šeimą, pasislėpė dykumoje nuo romėnų persekiojimo. Paulius laikėsi labai griežto gyvenimo būdo, atsisakė visų žemiškų gėrybių ir malonumų. Jis valgė tik duoną, kurią jam atnešė varnas.
Šventasis Paulius mirė sulaukęs 113 metų, kai lankėsi šventasis Antanas. Pasak legendos, Antanas save laikė pirmuoju atsiskyrėliu, gyvenančiu Arabijos dykumoje. Norėdamas nuraminti jo tuštybę, Viešpats atvedė šventąjį Antaną pas Paulių, kuris apsigyveno šioje vietovėje anksčiau už jį. Paulius buvo pripažintas šventuoju ir Antano prašymu palaidotas liūtų iškastame kape.
Vienuolynas buvo pastatytas V amžiuje šalia laidojimo vietos. Dėl kelis šimtmečius trukusių žiaurių antpuolių vienuolyne buvo sudegintos bažnyčios ir biblioteka, žuvo vienuoliai. Galiausiai vienuolyną Egipte atkūrė vienuoliai iš Šv. Antano vienuolyno. Jie rekonstravo pastatą ir suteikė jam tokią išvaizdą, kokia išliko iki šių dienų.
Vienolynų aplankymą negalima priskirti populiariems ekskursijų maršrutams. Greičiau, atvirkščiai, jis nedažnai siūlomas turistams, nors šis maršrutas puikiai žinomas piligrimams. O gal turistai šiose vietose lankosi retai, nes tiesiog nežino apie jų egzistavimą.
