Lenkija: Ką įdomu žinoti apie mūsų Kaimynus

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Lenkijos Respublika
PLOTAS:312 685 km
ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS 16 vaivadijų 
GYVENTOJŲ:36,3 mln.
VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika
SOSTINĖ:Varšuva (Warszawa) (1,7 mln.)
KITI DIDESNI MIESTAI: Lodzė (Łódź), Krokuva (Kraków), Vroclavas (Wrocław), Poznanė
(Poznań), Gdanskas (Gdańsk)
VALSTYBINĖ KALBA: lenkų
RELIGIJA: daugiausia katalikų
PINIGAI: zlotas = 100 grašių
BVP 1 GYV./METUS: 21 100 JAV dol.

Mūsų pietvakarių kaimynė, su kuria turėjome ir tebeturime daug istorinių ryšių. Lenkija – viena didesnių Europos valstybių. Per ją vyksta pagrindinis Lietuvos susisiekimas sausumos keliais su dauguma Europos valstybių.

GAMTOS YPATUMAI

Kaip ir gretimoje Vokietijoje, Lenkijos paviršius tolydžio kyla iš šiaurės į pietus, kol pasiekia tikrus

kalnus, iš kurių reikšmingiausi yra Karpatai, o jų aukščiausia dalis – Tatros. Jose labiausiai iškilęs ~ 2500 m Risų (Rysy) kalnas. Pietvakariuose, sienoje su Čekija, iškilę palyginti neaukšti (Snežka 1602 m), bet vaizdingi Sudetų kalnai.

Vandeningiausios upės – Odra ir Vysla. Pastaroji visa teka Lenkijos teritorijoje. Be to, Vysla yra ilgiausias Baltijos jūros intakas. Žemės ūkio darbai vidurio Lenkijoje Ežerų ypač daug šiaurėje, kur jų klonius prieš tūkstančius metų suformavo ledynas. Didžiausias ežeras – Sniardvai (Śniardwy ~ 114 km2). Turistai, buriuotojai ypač mėgsta Varmės, Mozūrų, Suvalkų, Kašubų kraštų ežerus.

Lenkijoje daug tinkamų vietų stebėti paukščius ir kitus gyvūnus. Biebžos (Biebrza) nacionaliniame parke paukščiai mėgsta gausybę pelkių, upių užlajas.

Bemaž trečdalyje Lenkijos teritorijos auga eglynai, pušynai ir mišrieji miškai. Šiltesnis bei labiau jūrinis nei Lietuvoje klimatas padeda gausiau augti plačialapiams, pavyzdžiui, bukams, skroblams, iš spyliuočiams.

Žiemą kalnuose paprastai netrūksta sniego – geros sąlygos slidinėti.

Įkurta nemažai nacionalinių ir kraštovaizdžio (mūsiškių regioninių atitikmuo) parkų. Bene artimiausias mums daugeliu atžvilgių – atstumo, gamtos ir kitais – Suvalkų kraštovaizdžio parkas su giliausiu Lenkijos ežeru – Ančia (lenk. Hańcza) 106 m; labai įspūdingi statūs krantai. Parke itin įdomios ledyno paliktos riedulių sankaupos, didelio santykinio aukščio kalvos sudaro kalnuotos vietovės įspūdį.

Deja, beatodairiška pramonės plėtra kai kur, pavyzdžiui, Silezijos anglių baseine, pakenkė aplinkai. Vis dar teršiama Vysla, iš kurios teršalai patenka ir į Gdansko įlanką. Visuomenė ima ryžtingiau rūpintis aplinkos kokybe, pavyzdžiui, siekiama, kad vietoj korupcinio būtų suprojektuotas optimalus gamtai, gyventojams Augustavo aplinkkelis – Via Baltica dalis.

GYVENTOJAI

Lenkijoje žmonių gyvena daugiau kaip dešimteriopai nei Lietuvoje. Absoliuti dauguma gyventojų – lenkai. Po II pasaulinio karo komunistinėje Lenkijoje labai slopintos tautinės mažu

mos po truputį atsigauna, nors asimiliavimo nuostatos tebėra gajos. Rytuose nemažai baltarusių kilmės gyventojų, pietryčiuose – ukrainiečių (abiejose etninėse grupėse daug tikinčiųjų stačiatikių), Silezijoje (pietuose) – vokiečių. Arčiausiai Lietuvos – Suvalkuose, Seinuose, Punske ir jų apylinkėse – gyvenama ir lietuvių, kalbančių dzūkų bei suvalkiečių tarmėmis. Lenkų ir lietuvių dauguma yra Romos katalikai. Kai kur, pavyzdžiui, Varmėje, Mozūrijoje, yra liuteronų ir kitų protestantų bendruomenių. Po karo vykdant operaciją „Wisła”, čia ir kitur perkelta iš gimtųjų kraštų ir stačiatikių bei graikų katalikų ukrainiečių etninių grupių lemkų ir boikų. Dėl to Lenkijos pietryčių kampas kurį laiką buvo gerokai ištuštėjęs, dirbami laukai ilgainiui apaugo medžiais bei krūmais.

Kaip ir daugelyje pokomunistinių šalių, gyventojų Lenkijoje pastaraisiais laikais mažėjo. Vyko didelė ekonominė emigracija į Vakarus dėl nepakankamai gerai organizuojamo visuomenės gyvenimo, nevykusiai tvarkomo šalies ūkio, korupcijos, gana didelio nedarbo, ne per seniausiai siekusio beveik 20 %.

ŪKIO BRUOŽAI

Kaip ir dera didelei valstybei, Lenkijos ekonomika yra didžiausia iš naujųjų ES narių: Tarptautinis Valiutos Fondas ir Pasaulio Bankas nurodo ją esant 21-22-ąją pagal bendrąjį vidaus produktą, o pagal gyventojų skaičių Lenkija pasaulyje yra 33-ioji…

Nemaži šios šalies akmens bei rusvųjų anglių, vario rūdõs, sidabro ištekliai.

Laivų statyba patyrė stiprią kitų šalių, pvz., Pietų Korėjos, Šiaurės Europos, konkurenciją. Dėl to Ščecino, Gdansko ir kitos statyklos prarado daug užsakymų.

Gdanskas, Gdynė, Ščecinas yra svarbiausi Lenkijos jūrų uostai. Vidaus laivyboje pirmauja Glivicų (Gliwice) uostas Silezijoje, Odros upės baseine. Per jį eina daugiausia krovinių upėmis ir kanalais.

Automobilių keliai pastaraisiais metais pastebimai gerėja, plentų tiesimo tempai paspartėjo.

Lenkijoje išplėtotas žemės ūkis, maisto produktų gamyba. Jų kainomis lenkai sėkmingai konkuruoja su lietuvių maisto kainomis.