Melko vienuolynas yra viena iš tų vietų, kurias reikia aplankyti vien todėl, kad tai yra UNESCO pasaulio paveldo sąraše. Daugelis apie visa tai nieko nežino. Tiesiog girdėta, kad tai yra netoli Vienos ir kad Melkas yra vartai į Wachau slėnį, kurį visada smagu pamatyti ir gyvai aplankyti.
Būnant Vienoje, būtų apmaudu praleisti apsilankymą Melko vienuolyne. Taigi, tiesiog privalu įtraukti šį objektą į Europos turistinį maršrutą! Taigi, patartina savo dienos kelionę pradėti, ryte lankant Melko abatiją ir po pietų keliauti apsižvalgyti po Wachau slėnį.
Tai ne tik pasaulio paveldo objektas. Jis jau pelnė daugybę apdovanojimų, tarp jų – „National Geographic Traveller Magazine“ buvo paskelbtas geriausiu istoriniu objektu (2008).
Dažnu atveju, jei mažai žinote apie kelionės tikslą – verta jį aplankyti. Juk maloni nežinia, nežinojimas ko tikėtis, baimė pirmą kartą pamatyti dar Jums nežinomą ir naują vietą. Be to, Jūs neturite jokių lūkesčių, kurie, galėtų nuvilti.
Istorija
Abatija buvo įkurta 1089 m., kai Leopoldas II, Austrijos Margravas, atidavė vieną iš savo pilių benediktinų vienuoliams iš Lambacho abatijos. Vienuolyno mokykla, Stifts gimnazija „Melk“, buvo įkurta XII amžiuje, o vienuolyno biblioteka netrukus išgarsėjo dėl gausios rankraščių kolekcijos. Vienuolynas taip pat buvo pagrindinė rankraščių gamybos vieta. XV amžiuje abatija tapo Melko reformos judėjimo, kuris atgaivino Austrijos ir Pietų Vokietijos vienuolišką gyvenimą, centru.
Šiandieninė barokinė abatija buvo pastatyta 1702–1736 metais pagal Jakobo Prandtauerio projektą. Ypač pažymėtinos abatijos bažnyčios su freskomis, kurias sukūrė Johanas Michaelas Rottmayras, ir biblioteka su daugybe viduramžių rankraščių, įskaitant garsią Paulo Trogerio muzikinių rankraščių ir freskų kolekciją.
Dėl savo šlovės ir akademinės struktūros Melkui pavyko išvengti iširimo valdant imperatoriui Juozapui II, kai 1780–1790 m. buvo konfiskuota ir sunaikinta daugybė kitų Austrijos abatijų. Abatija sugebėjo išgyventi kitas grėsmes Napoleono karų metu, taip pat laikotarpis po Anschluso 1938 m., kai mokykla ir didelė dalis abatijos buvo konfiskuota valstybės.
Po Antrojo pasaulinio karo mokykla buvo sugrąžinta į abatiją ir joje mokėsi beveik 900 abiejų lyčių mokinių.
Nuo 1625 m. Abatija yra Austrijos kongregacijos, dabar priklausančios Benediktinų konfederacijai, narė.
Umberto Eco savo romane „Rožės vardas“ vieną iš veikėjų pavadino „Adso of Melk“ kaip duoklę abatijai ir garsiajai jos bibliotekai.
Tarp jos absolventų buvo XIX amžiaus austrų dramaturgas ir novelių rašytojas Friedrichas Halmas.
Melko abatija taip pat yra metaforinė kulminacija („atradimų viršūnė kalnų masyve“), kurioje pasakojama apie Patriko Leigho Fermoro autobiografiją.
Vizitas Melko abatijoje
Keliaujant link Melko, jau iš toli jis bus matomas. Aukštai ant kalno, horizonte dominuoja masyvus baroko stiliaus pastatas, iš kurio atsiveria vaizdas į miestą ir Dunojaus upę.
Neabejotinai pirmoji reakcija bus “Oho!”, išvydus jo dydį. Pastatas yra ypač didis, o jo ryškiai gelsvai oranžinė apdaila daro jį dar patrauklesnį ir matomesnį.
Jus pasveikinins gražus kiemas, kuris apsuptas įspūdinga abatijos architektūra.
Pradėję savo kelionė po Melko abatiją eisite apžiūrėti šios istorinės ir vis dar aktyvios benediktinų abatijos interjero!
Ekskursija po Melko abatiją
Abatijos muziejus
Turistinis vizitas prasideda abatijos muziejuje, esančiame buvusiuose imperatoriškųjų kambarių patalpose (čia anksčiau gyveno pirmoji Austrijos valdančioji dinastija – Babenbergeriai). Išvysite gana unikalią meno ir daugialypės terpės parodą, iliustruojančią vienuolyno 900 metų istoriją.
Bene įsimintiniausia ekspozicija, tai pakartotinai naudojamas karstas. Taip, teisingai, karstą galima pakartotinai naudoti! Karstas turėjo dugną, kuris atsidarytų, išmesdamas kūną, nes jis paimtas kitam naudojimui.
Kitas unikalus dalykas, kurį pamatysite, bus labai sudėtinga lobių skrynia su unikaliu ir niekur nematytu užraktu. Dangčio apačioje buvo tiek daug dalių, kurios turėjo judėti kartu (gana triukšmingai), kad užrakintų dėžę.
Marmurinė salė
Įžengę į Marmuro salę, tikrai pradėsite džiaugtis šiuo vizitu. Tikrai įvertinsite išskirtinę, išsamią architektūrą, o šis kambarys bus tik pirmas šedevras iš daugelio, kuriuos išvysite savo kelionėje.
Pakėlę galvas į viršų išvysite lubų freską, kuri nutapyta Paulo Trogerio (1731). Tai yra nuostabu, nes ją įrėminantis architektūrinis paveikslas (padarytas Gaetano Fanti) sukuria optinę iliuziją, leidžiančią luboms atrodyti taip, tarsi jos iškiltų ir išsilenktų, kai iš tikrųjų jos yra plokščios. Nuostabu!
Šiais laikais kambaryje nėra daug baldų, todėl turėsite pasitelkti savo fantaziją, kad atvaizduotumėte, kaip jis buvo naudojamas kaip valgyklos salė imperatoriškąjai šeimai ir žymiems svečiams.
Biblioteka
Kitas etapas – biblioteka, vienas gražiausių kambarių, kokį kada nors teko matyti! Tiesiog skaudu, kad negalima fotografuoti dėl vidaus tvarkos taisyklių..
Taigi, mažas aprašymas: ilgas, elegantiškas kambarys su žvilgančiu auksu ir žėrinčia mediena, visiškai apsuptas knygų. Nuo grindų iki lubų, knygos ant kiekvienos sienos! Iš tikrųjų apie 16 000 kruopščiai išdėstytų tarp dekoratyviai raižytų medžių kolonų. Antikvariniai auksiniai įrišimai beveik vientisai susimaišo su aukso spalvos architektūriniais prisilietimais. Iš abiejų pusių yra du milžiniški gaubliai, maudomi natūralioje šviesoje sklindančioje pro langus.
Meninė puošyba atspindi didžiulią vienuolių pagarbą jų bibliotekai. Tai vienas iš svarbiausių benediktinų vienuolyno kambarių, antras po bažnyčios.
Šis nuostabus kambarys iš tikrųjų yra tik nedidelė Melko abatijos bibliotekos dalis. Yra dar vienuolika kambarių, kuriuose iš viso sukaupta yra maždaug 100 000 tomų.
Kolomano kiemas
Šv. Kolomanas yra Melko ir Melko abatijos globėjas, todėl šis kiemas yra skirtas jam.
Kolomanas buvo airių piligrimas keliaujantis į Jeruzalę, kai buvo apkaltintas esąs šnipinėjimu Vienoje. Jo keista apranga ir išskirtinė kalba privertė jį atrodyti įtariai, todėl jis buvo įkalintas, o vėliau pakartas ant medžio šakos.
Netrukus po jo mirties apie jo kapą buvo pranešta, kad jis stebuklingas. Tai paskatino vietinius gyventojus paskelbti Kolomaną šventuoju, o jo kūnas buvo atvežtas į Melką iškilmingoms laidotuvėms 1014 m.
Kolomanas taip pat buvo pirmasis Austrijos globėjas ir daugybė kitų jo vardu pavadintų bažnyčių, įskaitant Šv. Kolomano piligriminę bažnyčią Bavarijoje.
Abatijos bažnyčia
Paskutinė mūsų vizito stotelė yra bažnyčia, svarbiausia Melko abatijos patalpa.
Bažnyčia yra aukštosios baroko architektūros vadovėlių pavyzdys ir laikoma viena gražiausių baroko bažnyčių pasaulyje.
Panašiai kaip likusi abatija, freskos ir auksiniai ornamentai verčia netekti amo. Bažnyčia ne tik spindi, bet ir vaizduoja temą „Be kovos nėra pergalės“. Šią žinią galima pamatyti užrašytą ant aukšto kėdės ir pavaizduoti lubų freskose.
Bažnyčioje taip pat yra du altoriai, skirti šventiesiems Kolomanui ir Benediktui. Šv. Kolomano skeletas iš tikrųjų laikomas sarkofage prie vieno iš altorių.
Kai kurie iš pirmųjų Austrijos valdovų taip pat yra palaidoti abatijos bažnyčioje, įskaitant keletą narių iš Babenbergo rūmų, valdančiosios bajorų šeimos 976–1246 m.
Patarimai, kaip aplankyti Melko abatiją
- Atvykimas: Norėdami pasiekti Melką traukiniu iš Vienos, prireiks maždaug 1 valandos 20 minučių.
- Valandos: Melko abatiją galima aplankyti visus metus, šiomis valandomis:
- Balandis – spalis: 9:00 – 17:30
- Lapkritis – kovas: apsilankymas su gidu tik 11:00 ir 14:00. Ekskursijos grupėms gali būti organizuojamos nuo 9:00 iki 16:00.
- Parkas ir paviljonas dirba kiekvieną dieną nuo gegužės iki spalio 9:00 – 18:00.
- Priėmimo kainos: Įėjimas yra 12,50 € be gido arba 14,50 € su gidu. Į bilietus įtrauktas įėjimas į abatijos parką, sodo paviljoną ir bastioną.
- Įėjimas į parką / bastioną be abatijos apsilankymo yra 4,50 €.
- Ekskursijos: Ekskursijos anglų kalba siūlomos 10:55 val. ir 14:55 val. (Balandžio – spalio mėn.). Ekskursijos trunka apie valandą.
* Kaina gali keistis. Patikrinkite oficialiame puslapyje.
