Palacio Real (Karalių rūmai; dirba spalio_kovo mėn., 9.30 -17 val., balandžio–rugsėjo mėn., 9 – 16 val., sekmadieniais ir švenčių dienomis tik iš ryto) stovi Plaza de Oriente aikštės vakarinėje dalyje ir geografiškai priklauso senajam Madridui, nors iki XVIII a. šie rūmai nebuvo pastatyti. Burbonų karalius
Pilypas V įsakė pastatyti šiuos rūmus, juos užbaigė Karlosas III. Pastatyta tarp angliškų parkų, aukštai virš Manzanareso upės, senosios maurų tvirtovės (sudegusios 1734 m.) vietoje, didžiulė karališka rezidencija turi daug meno ir istorijos ženklų.
Su gidu ar be jo, ekskursijos po rūmus metu galima apžiūrėti tik dalj (iš 2000) salių (čia daug daugiau kambarių nei bet kuriuose kituose Europos rūmuose). Daugelis iš jų yra turistų mėgstamos vietos. Pirmiausia, ką turistai pamato, tai didžiulė Plaza de la Armerìa, iš kurios matosi slėnis į vakarus nuo Madrido. Į rūmus patenkama pagrindiniais laiptais – šviesiais, erdviais, esančiais po arkinėmis lubomis. Kiekvienas laiptelis padarytas iš atskiros marmuro plokštės. Salón de los Halberdies rasite puikių senovinių flamandų ir ispanų gobelenų. Salón del Trono (Sosto kambarys) užima visą rūmų pietinio fasado centrą. Raudonas velvetas ir veidrodžiai paauksuotuose rėmuose dengia sienas. Lubas 1764 m. nutapė Tiepolo. Paauksuoti bronziniai liūtai saugo sostą. Pokalbiams skirtame rūmų vestibiulyje, kurio statyba rūpinosi Karlosas III, kabo keturi puikūs Gojos portretai.
Karloso III apartamentus sudaro keli prabangūs kambariai. Išskirtinis Salón de Gasparini pavadintas Neapolio menininko Matiaso Gasparinio vardu, sutelkusio akmentašius, skulptorius, stiklo pūtėjus, laikrodininkus, sidabrakalius, baldžius ir siuvinėtojus, kad padarytų šį nuostabų rokoko stiliaus kambarį, kuriame grindys, sienos ir lubos efektingai sukasi. Sala de Porcelana veikia gausi porceliano paroda, eksponuojama daugiau nei 1000 XVIII a. gaminių iš Buen Retiro gamyklos.
Didingas, ekstravagantiškas Comedor de Gala (oficialus valgomasis), įrengtas Alfonso XII ir jo antrosios žmonos Marijos Kristinos vestuvėms 1879 m., talpina net 145 svečius. Čia yra 15 sietynų, 10 didelių žvakidžių, XVIII a. kinų porceliano ąsočių prie sienų, išmuštų Briuselio gobelenais. Kai apžiūrėsite pagrindinį pastatą, pereikite Plaza de la Armerìa į Botica Real (karalių vaistinę). Pastatyta vaistinė 1594 m., vaistinės spintelės joje sustatytos dviejuose kambariuose su priderintais stiklo ir porceliano vaistininko indais, specialiai užsakytais Karloso IV. Kitoje šio priestato dalyje V (karališkasis karo kambarys).
Čia įamžinti narsūs fechtuotojai, riterių dvikovose dalyvavę raiteliai; eksponuojamos autentiškos mūšių vėliavos, trofėjai, šarvai, ginklai. Ši ekspozicija oficialiai laikoma puikiausia tokio tipo paroda visame pasaulyje. Į Biblioteca Real (karalių biblioteka) turistai neįleidžiami, tačiau kai kurie tyrinėtojai gali čia patekti turėdami specialius leidimus.
Catedral de la Almudena
Greta rūmų stovi Catedral de Nuestra Señora de la Almudena baigta statyti 1993 m. – po daugiau nei 350 metų, kada buvo padėtas jos kertinis akmuo. Katedra pastatyta musulmonų Magerit vietoje, tačiau jos svarbiausias akcentas yra XVI a. Virgen de la Almudena, Madrido globėjos, paveikslas, laikomas kriptoje.
1993 m. Popiežiaus Jono Pauliaus II pašventinta katedra dar nerado savo vietos miesto gyvenime. Šiuo metu ji negali konkuruoti su Catedral de San Isidro, populiaria maldų vieta. Nepaisant to, čia 2004 m. gegužės mėnesi įvyko pirmosios karališkosios vestuvės, kai princas Felipe vedė nekilmingą Letizia Ortiz.
Nuo Teatro Real iki Convento de la Encarnación
Tiesiai į rytus nuo karalių rūmų tęsiasi didinga Plaza de Oriente aikštė, su išrikiuotomis Ispanijos karalių ir karalienių statulomis. Čia stovi Teatro Real, Madrido Operos rūmai. Gidas jums parodys prabangius salonus ir auditorijas.
Už kelių kvartalų į šiaurę yra Convento de la Encarnación (Inkarnacijos vienuolynas). Jis yra tuo pačiu vardu pavadintoje aikštėje. 1611 m. Margaritos de Austria įkurtas vienuolynas sukaupė įdomią meno kolekciją. Čia yra ir siaubą kelianti medinė Kristaus po nukryžiavimo skulptūra – kruvina, mėlynomis lūpomis, užmerktomis akimis. Ypač turistus domina relikvijų kambarys, kuriame yra šventųjų kaulai ir kitos kūno dalys, laikomos paauksuotose stiklinėse spintelėse. Mažame buteliuke esantis Šv. Pantaleono kraujas paslaptingai suskystėja kasmet liepos 26 d. vakare. XVIII a. barokinėje bažnyčioje galite išgirsti besimeldžiančias ir giedančias vienuoles, tačiau jų niekada niekas nemato jos atskirtos nuo žmonių grotelėmis.
Netoli stovi Convento de las Descalzas Reales (karališkųjų basakojų pranciškonų vienuolynas; dirba antradieniais _ketvirtadieniais, šeštadieniais 10.30–12.45 val. ir 16–17.45 val., penktadieniais 10.30–12.45 val., sekmadieniais 11– 13.45 val.; įeiti galima tik su gidu, įėjimas mokamas; ES piliečiams trečiadieniais galima jeiti nemokamai, galima pirkti vieną bilietą ir į Convento de la Encarnación), įkurtas 1566 m. princesės Juanos de Austria, Šventojo romėnų imperatoriaus Karloso V dukters. Rūmus architektas, atsakingas už El Escorial, pavertė vienuolynu. Remiamas dosnių globėjų, vienuolynas iki XVIII a. pr. priimdavo tik kilmingiausias vienuoles. Turtingos sesės atsiveždavo įspūdingų meno kūrinių. Atskirtos nuo visuomenės pranciškonų vienuolės visada lieka savo patalpose ir nesirodo pasauliečiams. Prieš 30 metų vienuolynas buvo visiškai atskirtas ir nelankomas turistų.
Pirmiausia vienuolyne lankytojų akys užkliūva už granitinių laiptų, rodančių XVII a. freskų nuo lubų iki grindų grožį. Virš laiptų kabo Pilypo IV ir jo šeimos paveikslai. Antro aukšto medines lubas ir sienas puošia meno kūriniai, daugiausia tai religiniai ar karališko gyvenimo vaizdai. Vienoje salėje yra tuzinas nuostabių XVII a. gobelenų, nutapytų pagal originalius Rubenso darbus. Muziejuje eksponuojami išskirtiniai Titiano, Bruegelio Vyresniojo ir Zurbarano darbai.
Vienuolyno bažnyčios šventykloje galima pamatyti daug religinių relikvijų ir brangenybių.
Puerta del Sol
Puerta del Sol (Saulės vartai) – Madrido judriausia aikštė ir daug metų buvęs miesto prekybos centras. Šiandien ji žymi perėjimą iš Habsburgų į Burbonų karalių Madridą. Originalūs vartai – dalis senosios miesto sienos – buvo nugriauti 1570 m. 10 gatvių sueina į šią aikštę; visi Ispanijos keliai prasideda nuo Puerta del Sol ir yra pažymėti „Kilometre Zero”- nulinis kilometras (pietiniame šios aikštės šaligatvyje yra šio ženklo simbolis).
Dalykiškame neoklasicistinio stiliaus pastate pietinėje aikštės pusėje (Casa de Correos) įsikūrusios svarbiausios vyriausybinės įstaigos. Tūkstančiai madrileños renkasi čia sutikti Naujuosius metus. Tradiciškai jie stengiasi praryti 12 vynuogių, kol laikrodis pastato viršuje išmuš dvylika; po to čia prasideda tikras pragaras.
Žvelgdama į visą Puerta del Sol aikštėje vykstantį triukšmingą gyvenimą čia stovi meškos statula – meška, besistiebianti prie madroño medžio (braškių medis). Meška – Madrido simbolis, o Tio Pepe ženklas, reklamuojantis vieną iš žymiausių chereso rūšių, tapo neoficialiu Puerta del Sol simboliu.