Portugalija

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Portugalijos Respublika
PLOTAS:92 tūkst. km2
GYVENTOJŲ: 10,8 mln.
VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika
SOSTINĖ:Lisabona (Lisboa) (550 tūkst.) su priemiesčiais 2,8 mln.
KITI DIDESNI MIESTAI:Portas (Porto), Braga, Koimbra (Coimbra)
VALSTYBINĖ KALBA:portugalų
RELIGIJA:katalikų – 85 %
PINIGAI:euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS:22 900 JAV dol.

Portugalija – šalis, apimanti 1/6 Pirėnų pusiasalio. Tai yra labiausiai nuo Lietuvos nutolusi Europos valstybė. Vakaruose ir pietuose jos krantus skalauja Atlanto vandenynas, o šiaurėje ir rytuose ji ribojasi su kita Pirėnų valstybe – Ispanija. Portugalijoje yra vakariausia žemyno vieta – Uolos kyšulys. Portugalijai priklauso Azorų ir Madeiros salos Atlanto vandenyne. Portugalija ne visada buvo savo didesnės kaimynės – Ispanijos – šešėlyje. XV a. pab. portugalų jūrininkai padarė svarbių geografinių atradimų, o kitame amžiuje Portugalija išaugo į galingą imperiją, turinčią kolonijų Pietų Amerikoje ir Tolimuosiuose Rytuose. Tais laikais Portugalija konkuravo su Ispanija dėl viešpatavimo jūrose. Vėliau šalis susilpnėjo ir neteko savo įtakos. Dabar ji yra bene silpniausia šalis iš ES senbuvių (Portugalija įstojo į šią organizaciją kartu su Ispanija – 1981 m.).

GAMTOS YPATUMAI

Pagrindinius Portugalijos gamtos bruožus lemia nelygus reljefas, paatogrąžių klimatas ir Atlanto vandenyno įtaka. Šalies krantai yra įvairūs. Šiaurinėje dalyje vyrauja statūs uolėti krantai, tarp kurių kur ne kur įsiterpia siauros įlankėlės su smėlėtais paplūdimiais. Kuo toliau į pietus, tuo krantai darosi lėkštesni ir smėlėti.

Portugalijos didelės upės išteka iš Ispanijos. Tai Doras (port. Douro) ir Težas (port. Tejo). Prie šių upių žiočių-estuarijų įsikūrę didžiausi šalies

uostamiesčiai – Portas ir Lisabona. Težo upė pagal Doro upės slėnis gamtines geografines sąlygas Portugaliją dalija į dvi sritis – šiaurinę ir pietinę. Šiaurės Portugalijai būdingi miškingi kalnai, o pietų Portugalijai – žemumos ir plynaukštės su kalvomis.

Portugalijos klimatas yra Viduržemio tipo, jį švelnina Atlanto vandenynas. Šiaurės vakaruose gausu lietaus, vasaros nekarštos. Į pietus kritulių mažėja, o vasaros darosi karštesnės. Dėl palyginti drėgnesnio klimato Portugalija yra miškingesnė nei kitos Pietų Europos valstybės – miškai ir krūmynai čia apima apie trečdalį ploto. Apie pusę medžių miškuose sudaro spygliuočiai (pušys), iš lapuočių vyrauja įvairios ąžuolų rūšys. Portugalija pirmauja pasaulyje pagal kamštinių ąžuolų (turinčių vertingą žievę) želdinių plotą.

GYVENTOJAI

Portugalijos etninė sudėtis ne per seniausiai buvo itin homogeniška: 99 % jos gyventojų – portugalai. Portugalų kalba artima ispanų, bet yra sudėtingesnė (portugalas paprastai supranta, ką kalba ispanas, bet ne atvirkščiai). Šalyje legaliai gyvena apie 400 tūkst. imigrantų, daugiausia iš buvusių šalies kolonijų (Brazilijos, Žaliojo Kyšulio Salų, Angolos).

Portugalijoje apie 40 % gyventojų susitelkę aplink du didžiausius miestus – Lisaboną ir Portą. Aplink juos telkiasi mažesni miestai. Iš viso Lisabonos aglomeracijoje gyvena 2,6 mln., Porto aglomeracijoje – 1,6 mln. žmonių.

UKIO YPATUMAI

Portugalija – ekonomiškai silpniausia šalis iš ES senbuvių. Pagal BVP/1 gyv. ją jau aplenkė kai kurios pokomunistinės valstybės (pvz., Čekija) ir beveik pasivijo Estija. Įstojus į ES (1981 m.), šalies ekonomika iš pradžių vystėsi neblogai, Portugalija gavo nemažai subsidijų iš įvairių ES fondų. Bet paskutiniais metais (2002-2008 m.) šalies ūkis pasižymi stagnacija, jo augimo rodikliai blogėja. Dauguma šalies regionų (išskyrus Lisabonos ir Porto rajonus) tebėra atsilikę. Viena iš šios krizės priežasčių – Portugalijoje darbo jėga paskutiniu metu pabrango, dėl to dalis gamintojų persiorientavo į Rytų Europos šalis.

Kita Portugalijos atsilikimo priežastis yra jos nepakankamai efektyvus žemės ūkis. Dirbančiųjų šioje srityje čia gerokai daugiau (8 %) negu kitose ES šalyse (išskyrus šalis naujokes). Svarbus yra šilumamėgių kultūrų (pomidorų, citrusų, vynuogių) auginimas. Ypatingas vaidmuo tenka kamštiniams ąžuolams – Portugalija visą pasaulį aprūpina jų žieve (žaliava kamščiams gaminti).

Pagrindinės pramonės šakos yra naftos perdirbimas, medienos ir popieriaus pramonė, lengvoji pramonė. Pastaroji daug metų buvo svarbiausia pramonės šaka (tekstilė, avalynė – vienos svarbiausių eksporte). Paskutiniu metu vis didesnis vaidmuo tenka mašinų pramonei, eksportuojami laivai, automobiliai („Volkswagen“), elektrotechnika. Iš maisto produktų svarbus yra vyno (portveino), sardinių eksportas.

  • Amsterdamas: 10 Dalykų kurie gali šokiruoti

    Amsterdamas, Olandijoje kiekvieno galvoje dažniausiai asocijuojasi su Raudonųjų žibintų kvartalu, nevaldomu kvaišalų naudojimo ar vakarėliais. Tačiau be šių kelių išvardintų […]

  • Barselonos kelionių gidas

      Koks pasaulio miestas galėtų būti tobulesnis už Barseloną? Kosmopolitiškas jausmas, ramus gyvenimo tempas, kvapą gniaužianti architektūra, fantastiška gastronomija ir neprilygstamas […]

  • TOP 5: svarbiausios lankytinos vietos Estijoje

     Estija (Eesti) – šiauriausia iš trijų šalių, vadinamų Baltijos valstybėmis. Pietuose ribojasi su Latvija, rytuose – su Rusija. Estijos […]

  • Ką žinoti keliaujant į Belgiją

    OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Belgijos Karalystė PLOTAS: 30,5 tūkst. km2 ADMINISTRACINIS 3 administraciniai regionai, kurie suskirstyti į 10 provincijų GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 10,4 mln. […]