OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Prancūzijos Respublika
PLOTAS: 551 tūkst. km2
ADMINISTRACINIS 22 žemyniniai regionai
SUSKIRSTYMAS: 4 užjūrio regionai
GYVENTOJŲ: 66,2 mln.
VALDYMO FORMA: respublika
SOSTINĖ:Paryžius (Paris) (2,2 mln.;su priemiesčiais – 10,4 mln.)
KITI DIDESNI MIESTAI: Lionas (Lyon), Marselis (Marseille), Tulūza (Toulouse), Bordo (Bordeaux) VALSTYBINĖ KALBA: prancūzų
RELIGIJA:vyrauja katalikai, musulmonų 5-10 %
PINIGAI:euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS: 35 700 JAV dol.
Prancūzija – didžiausio ploto ir viena įtakingiausių ES valstybių. Labai patogi šalies geografinė padėtis. Tai vienintelė šalis, prieinanti prie Šiaurės ir Pietų Europos jūrų. Jos šiaurę skalauja La Manšos (La Manche) sąsiauris, vakarus – Biskajos įlanka, pietryčius – Viduržemio jūra. Ekonomiškai labai naudinga, kad Prancūzija išsidėsčiusi tarp keturių didžiausių ES valstybių – ji yra tarsi kelių kryžkelėje iš Vokietijos į Ispaniją ir iš Didžiosios Britanijos į Italiją. Prancūzijos šiaurės vakaruose į vandenyną įsiterpia Bretanės pusiasalis, Viduržemio jūroje jai priklauso didelė Korsikos sala. Administraciniu atžvilgiu šalis padalyta į 22 regionus. Prancūzijos vietovės dažnai lokalizuojamos pagal istorines sritis (Burgundija, Normandija, Provansas ir kt.). Sunku net įvertinti didžiulę Prancūzijos reikšmę visai Vakarų civilizacijai. Ši šalis beveik visada buvo Europos kultūros avangarde. Prancūzija kartu su Vokietija tapo besiformuojančio Europos šalių susivienijimo ašimi. Būtent Prancūzijos miestas Strasbūras pasirinktas Europarlamento būstine.
GAMTOS YPATUMAI
Prancūzijos gamta graži ir įvairi. Čia galima pamatyti labai skirtingų kraštovaizdžių: lygumas bei aukštus stačius kalnus, bukų miškus bei paatogrąžių augaliją, žaliuojančias kalvas bei gilius tarpeklius, net nepaprastą ugnikalnių kraštovaizdį. Kelis objektus galima laikyti Europos gamtos rekordininkais” – aukščiausias kalnas Monblanas (Mont Blanc), aukščiausia kopa, giliausias tarpeklis, aukščiausias krioklys, giliausia karstinė įgriuva.
Prancūzijos krantai labai įvairūs. Kai kurie jų iš tiesų įspūdingi, pavyzdžiui, kreidinės Etretat uolos Normandijoje, rožinis granitinis krantas Bretanėje, smėlėtas krantas su milžiniškomis kopomis (110 m) Akvitanijoje, pagaliau – nuostabus Žydrasis krantas besileidžiančių iki pat jūros Alpių šlaitų fone.
Prancūzijos paviršius ypatingas tuo, jog šalies viduryje vyrauja lygumos, o kalnai nusidriekė jos paribiais. Palei rytinę sieną su Vokietija tęsiasi seni neaukšti Vogėzai, o su Šveicarija – panašaus pobūdžio Juros kalnai. Europos aukščiausi kalnai Alpės iškilusios palei sieną su Italija, o galingi Pirėnai – su Ispanija. Sienoje yra ir aukščiausia Europos viršūnė Monblanas (4807 m) – vakarinis jo šlaitas priklauso Prancūzijai, o rytinis – Italijai.
Pietų Prancūzijos viduryje didelį plotą apima plokščiakalnis – Centrinis masyvas. Jo šiaurinėje dalyje – neįprastas užgesusių ugnikalnių kraštovaizdis. Pietinėje masyvo dalyje plyti klintinis plokščiakalnis. Juo tekančios upės giliai įsigraužė į uolienas ir suformavo įspūdingus tarpeklius.
Prancūzijos klimatas įvairesnis nei Vokietijos ar Didžiosios Britanijos. Ryškiai jūrinio tipo šiaurėje klimatas, judant į pietus, darosi gerokai šiltesnis bei sausesnis. Pietrytinei pakrantei būdingas jau paatogrąžių klimatas su šilta žiema ir karšta vasara. Kraštovaizdžiai čia primena Italijos ar Ispanijos vaizdus.
Prancūzijoje galima skirti keturias pagrindines upes: Luarą, Roną, Seną ir Garoną. Ilgiausia iš jų – Luara. Bet ji ne itin vandeninga, gana sekli ir dėl to mažai tinka laivybai. Užtat jos slėnyje esančios pilys – bene garsiausios šalies grožybės. Vandeningiausia upė yra Rona – tai svarbiausia laivuojama upė šalyje. Senos upė garsėja tuo, kad teka per Paryžių, Garona – vynuogynais prie žemupio.
GYVENTOJAI
Gyventojų skaičiumi Prancūzija Europoje nusileidžia tik Rusijai ir Vokietijai. Daug gyventojų susitelkę Paryžiaus aglomeracijoje – joje gyvena kas šeštas prancūzas.
Sprendžiant pagal kalbą, Prancūzija – vienatautė valstybė. Beveik visi šalies piliečiai kalba prancūziškai ir vadina save prancūzais. Bet kai kuriuose šalies regionuose gyvena nedidelės vietinės tautos. Antai Bretanės pusiasalyje gyvena bretonai (jų kalba giminiška airių kalbai), šiaurės rytuose – elzasiečiai (kalbantys vokiečių tarme), Korsikoje – korsikiečiai (šnekantys italų kalbos tarme). Pirėnuose gyvena baskai ir katalonai, pasienyje su Belgija – flamandai. Bet dauguma šių tautybių žmonių savo gimtąją kalbą šiuo metu vartoja retai. Dėl to UNESCO net paskelbė korsikiečių kalbą pavojuje (jai gresia išnykti). Ypatinga prancūzų kalbos Provanso tarmė dar šiek tiek paplitusi pietryčių Prancūzijoje.
Prancūzijoje gyvena labai daug imigrantų bei jų palikuonių. Įvairiais vertinimais, 10-15 min. šalies piliečių nėra etniniai prancūzai. Daug gyventojų kilę iš kitų Europos šalių (Portugalijos, Italijos, Lenkijos ir kt.), yra nemažai armėnų kilmės žmonių. Bet didžiausia imigrantų grupė (6,5 mln.) kilusi iš arabų ir berberų šiaurės Afrikos (Alžyro, Tuniso, Maroko). Sparčiai daugėja juodaodžių imigrantų iš buvusių prancūzų kolonijų (Senegalo, Malio, Dramblio Kaulo Kranto ir kt.). Afroprancūzai telkiasi didesniuose miestuose, ypač Paryžiaus rajone. Kai kuriuose sostinės priemiesčiuose jie jau sudaro daugumą.
Prancūzijos demografiniai rodikliai geresni nei daugelio kitų Europos šalių. Antai gimstamumu Europos Sąjungoje Prancūzija nusileidžia tik Airijai. Prancūzijoje iki šiol stabiliai priauga gyventojų (4-5%o kasmet). Tai iš esmės vyksta dėl gana sėkmingos demografinės politikos (šalyje mokamos nemažos premijos už antrą ir trečią vaiką). Iš dalies tai aiškintina ir turinčių daugiavaikes šeimas imigrantų gausa.
ŪKIO YPATUMAI
Ekonomiškai Prancūzija yra viena iš Europos galiūnių – pagal BVP mūsų žemyne ji užima trečiąją vietą (po Vokietijos ir JK).
Prancūzija plėtoja daug modernių pramonės šakų. Šalyje gaminami aukštų techninių standartų lėktuvai, programinė įranga. Dideli prancūzų laimėjimai modernizuojant palydovinį ryšį. Prancūzijoje itin gerai išplėtota atominė energetika: apie 3/4 visos elektros energijos šalyje pagaminama atominėse jėgainėse (aukščiausias rodiklis pasaulyje!).
Svarbiausia Prancūzijos pramonės šaka – automobilių pramonė (Renault ir Peugeot-Citroën). Stipri chemijos pramonė. Būtent Prancūzijoje buvo kraštovaizdžio dalis Prancūzijoje pradėta gaminti polietileno plėvelė, antibiotikai, sintetinis pluoštas. Automobilių padangų gamyba nė viena Europos bendrovė neprilygsta Michelin firmai. Pasaulinę šlovę pelnė šalyje gaminama parfumerija ir kosmetika.
Didžiausias ekonominis rajonas yra Paryžius ir jo apylinkės (Ile-de-France). Čia susitelkę daugiau kaip pusė šalies bankų, leidyklų, mokslo įstaigų, gaminama ketvirtadalis pramonės produkcijos. Pagal ekonomiką Paryžius yra turtingiausia Europos aglomeracija (ketvirta pasaulyje). Paryžiaus rajonas ekonomiškai gožia kitus šalies regionus – sostinės
Prancūzijoje gyventojų vidutinės pajamos bemaž dvigubai lenkia šalies vidurkį. Ilgą laiką Prancūzijos valdžia bando padidinti kitų sričių vaidmenį šalies ūkyje. Sėkmingiausiai tai pavyko pietų bei pietryčių regionuose. Marselyje ir Grenoblyje (Alpių prieškalnėse) atsirado svarbių mokslo bei technologijų parkų. Vienu svarbiausių Europoje aviacijos bei kosminės pramonės centru tapo Tulūza – čia surenkami AIRBUS lėktuvai.
Gana didelė teritorija ir palankios klimato sąlygos padeda Prancūzijos žemės ūkio produkcijai pagal apimtį tvirtai pirmauti Europoje. Svarbiausios jos šakos yra javų (visų pirma – kviečių) auginimas, pieninė gyvulininkystė, vynuogininkystė. Pastaroji atnešė šaliai pasaulinę šlovę. Geriausi vynai gaminami Burgundijoje ir Bordo apylinkėse.
