GYVENTOJAI
Pagal gyventojų skaičių Vokietija yra didžiausia Europos valstybė, jei neskaičiuosime Rusijos. Šalis yra tankiai gyvenama (230 žm./km2). Vokietija labai urbanizuota: miestiečių yra apie 90 %. Vien didžiausioje Europos Reino ir Rūro aglomeracijoje susitelkę per 10 mln. žmonių! Ši aglomeracija susidarė suaugus keliems stambiems (Duisburgas, Esenas, Dortmundas, Diuseldorfas, Kelnas) ir dešimčiai nedidelių miestų. Antras pagal dydį miestų susitelkimas susiformavo aplink Frankfurtą prie Maino.
Beveik visi vietiniai gyventojai yra vokiečiai. Imigrantų skaičiumi (apie 7 mln.) Vokietija pirmauja Viena iš ekspozicijų Vokiečių muziejuje Miunchene Europoje. Didžiausia imigrantų etninė grupė yra turkai (apie 2 mln.). Dideliuose miestuose atsirado turkų rajonų, šalyje veikia apie 2200 mečečių. Daug imigrantų atvyko iš Rytų ir Pietų Europos: daugiausia lenkai, rusai, italai, graikai, serbai, kroatai.
Gyventojų Vokietijoje dabar gausėja tik dėl imigracijos. Vietos gyventojų – vokiečių – pastebimai mažėja. Kelerius paskutinius metus gimstamumo rodikliai šalyje (8,2-8,3/1000 gyv.) buvo blogiausi Europoje.
ŪKIO YPATUMAI
Vokietija – ekonomiškai galingiausia Europos šalis, o pasaulyje visuminiu BVP ji nusileidžia tik JAV ir Japonijai. Būdama ekonomiškai labai integruota Vokietija pirmauja pasaulyje eksporto apimtimi.
Viena pagrindinių ekonominės sėkmės
priežasčių yra nepaprastai gerai išplėtota pramonė. Svarbiausia Vokietijos pramonės šaka – mašinų gamyba (automobiliai, elektronika, elektrotechnika). Vokietijos automobiliai labai vertinami visame pasaulyje. Pagal jų gamybą Vokietija yra trečioji, o pagal eksportą – pirmoji pasaulyje, lenkia net JAV ir Japoniją. Vokietijoje pagamintų automobilių („Daimler-Benz“, „Volkswagen“, „Audi“, BMW, „Opel“) apstu ir Lietuvoje. Tarp pasaulio lyderių yra ,,Siemens“ (elektronika) ir „Bosch“ (elektrotechnika) bendrovės. Labai stipri Vokietijos chemijos pramonė („BASF“ – didžiausia pasaulyje chemijos pramonės bendrovė).
Nors Vokietijos žemės ūkis yra labai intensyvus, jis užima mažą vietą šalies ūkyje (0,8% BVP – mažiausias rodiklis Europoje). Dėl to Vokietija pirmauja pasaulyje pagal maisto importą.
Vienas Vokietijos ekonominio kelio ypatumų yra labai reikšmingas bankų vaidmuo šalies ūkyje. Bankai Vokietijoje yra stambūs pramonės ir paslaugų bendrovių akcininkai. Jų įtaka verslui didesnė nei kitose Europos valstybėse.
Didžiausia šalyje yra Reino ir Rūro pramonės sritis. Tačiau paskutiniais dešimtmečiais ji patyrė nemažai problemų dėl senųjų pramonės šakų vyravimo. Restruktūrizavus ūkį ir išplėtus paslaugų sferą (ypač mokslą), ekonominė padėtis čia pagerėjo. Šiandien ekonomiškai stipriausios yra pietų Vokietijos federalinės žemės Badenas-Viurtembergas ir Bavarija. Čia įkurta daug aukštųjų technologijų įmonių. Heseno žemėje esantis Frankfurtas prie Maino yra Europos Sąjungos finansų centras. Pagal keleivių pervežimą Frankfurto oro uostas yra didžiausias Vokietijoje ir vienas didžiausių Europoje. Labai svarbūs Vokietijai yra „laisvieji“ jūrų uostai Hamburgas ir Brėmenas. Jie yra miestai-federalinės žemės. Ypač reikšmingas Hamburgas – ne tik didžiausias Vokietijos jūrų uostas, bet ir stambiausias pramonės centras.
Opi Vokietijos problema – rytinių federalinių žemių ekonominis atsilikimas, kurį nulėmė komunistinė praeitis. Dabar jis švelnėja, nes Vokietijos vyriausybė šioms federalinėms žemėms skiria daug investicijų.
