OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Kipro Respublika
PLOTAS:9251 km2 (3355 km2 yra Šiaurės Kipre)
GYVENTOJU:1,1 mln.
VALDYMO FORMA: prezidentinė respublika
SOSTINĖ: Leukosija (Nikosija) (~ 300 tūkst.)
KITI DIDESNI MIESTAI: Lemesas (gr. Lemesos), Larnaka V
ALSTYBINĖS KALBOS: graikų, turkų; anglų (neofic.)
RELIGIJA: stačiatikių – 78 %, musulmonų – 18 %
PINIGAI:euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS: 24 500 JAV dol.
Kipras – valstybė to paties pavadinimo saloje (240 km ilgio ir 100 km pločio) Viduržemio jūros rytuose, netoli Turkijos krantų. Tai trečia pagal plotą sala Viduržemyje. Senovės graikai manė, kad sala yra Afroditės gimtinė. Homeras Kiprą vadina ,kvapių gėlių sodu“. Sala ėjo iš rankų į rankas – kipriečių kultūrą paveikė graikai achajai, egiptiečiai, romėnai, bizantiečiai, prancūzų kryžiuočiai, turkai, anglai. Kipras – jauna valstybė, įgijusi nepriklausomybę tik 1960 m. Šiaurinę Kipro dalį 1974 m. okupavo turkų kariuomenė, sukurta Šiaurės Kipro turkų respublika. Tačiau ją pripažino tik Turkija. Tarp dviejų Kipro dalių („graikų“ ir ,turkų“) sudaryta buferinė juosta, kurią kontroliuoja JT pajėgos. Be to, Kipre lieka dvi Didžiosios Britanijos karinės bazės. 2004 m. į ES de facto įstojo tik Kipro graikiškoji dalis.
GYVENTOJAI
Beveik visi Kipro gyventojai priklauso dviem etninėms grupėms: graikams (78 %) ir turkams (18 %). Tikintys graikai yra stačiatikiai, o turkai – musulmonai. Kipro graikai laiko save senovės graikų palikuonimis. Jie gyvena saloje tūkstantmečius. Jų bendruomenė viliasi kada nors susivienyti su Graikija. Turkai pasirodė saloje po 1571 m., kai Kiprą užvaldė Osmanų imperija. Jie palaiko glaudžius ryšius su Turkija. Anksčiau abi bendruomenės gyveno gana mišriai, nors turkai vyravo šiaurinėje salos dalyje. Po Turkijos kariuomenės įsiveržimo 1974 m. iš turkų okupuotos dalies pasitraukė arba buvo iškeldinti apie 200 tūkst. graikų, o iš graikų dalies – per 30 tūkst. turkų. Vėliau į turkišką dalį atvyko keliasdešimt tūkstančių imigrantų iš Anatolijos (azijinės Turkijos), bet dar daugiau Kipro turkų emigravo į Europos šalis. Šiuo metu graikų dalyje gyvena 790 tūkst. žmonių, nepripažintoje Šiaurės Kipro turkų respublikoje – apie 300 tūkst. (be kareivių).
Į dvi dalis perskirta ne tik sala, bet ir sostinė Nikosija. Čia tarp graikų ir turkų miesto dalių net buvo pastatyta siena. Tiesa, 2007 m.ją pradėta išmontuoti. Tai teikia vilčių švelninti dviejų Kipro etninių bendruomenių konfliktą.
ŪKIO YPATUMAI
Prieš kelis dešimtmečius Kipras buvo silpna agrarinė šalis. Bet XX a. paskutinį dešimtmetį prasidėjo dinamiškas ekonomikos augimas. Įstojimas į ES jį dar pagreitino. Šaliai užteko vos ketverių metų narystės įsivesti eurą. Pastebimai pagerėjo ir gyvenimo kokybė.
Ūkio struktūroje labai išaugo paslaugų sektoriaus dalis (78 %), ypač turizmo vaidmuo. Kipre priregistruotas vienas didžiausių pasaulyje prekybos laivynų („pigioji vėliava“ ir Sueco kanalo artumas skatina užsienio laivininkystės verslininkus registruoti čia savo laivus). Maisto produktai tebėra svarbi eksporto dalis. Pagrindinės žemės ūkio kultūros: citrusai, bulvės, alyvuogės ir vynuogės. Patogi Kipro geografinė padėtis eksportuoti prekes (drabužius, cementą, chemijos pramonės gaminius) į gretimas Azijos šalis.
Turkų separatistų sektorius ekonomiškai labai atsilieka nuo vyriausybės kontroliuojamos salos dalies (BVP/1 gyv. salos šiaurėje yra triskart mažesnis). Kadangi Šiaurės Kipro respubliką pripažįsta tik Turkija, jam keblu prekiauti su užsieniu, beveik negaunama investicijų iš svetur (išskyrus Turkijos finansinę pagalbą). Pusė visų dirbančiųjų čia verčiasi žemės ūkiu, užimta valstybinėje ir karinėje tarnyboje. Šiaurės Kipre cirkuliuoja Turkijos lira.
