Kelionė į Italiją: Ką verta žinoti

OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Italijos Respublika
PLOTAS: 301 tūkst. km2
GYVENTOJŲ:61,6 mln.
VALDYMO FORMA:19 18 17 parlamentinė respublika
SOSTINĖ: Roma (2,7 mln.) su priemiesčiais 4 mln.
KITI DIDESNI MIESTAI: Milanas (Milano), Neapolis (Napoli), Turinas (Torino), Palermas (Palermo), Genuja, Florencija (Firenze)
VALSTYBINE KALBA: italų
RELIGIJA: katalikai
PINIGAI: euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS: 29 600 JAV dol.

Italija pagal gyventojų skaičių didžiausia Pietų Europos šalis. Pagrindinė jos teritorija – Ape- ) W ninų pusiasalyje, kuris forma panašus į aulinį batą. Vakaruose pusiasalį skalauja Tirėnų jūra, rytuose – Adrijos jūra.„Bato kulnas“ – Apulijos pusiasalis, o „nosis“ – Kalabrijos pusiasalis. Italijai priklauso dvi didžiausios Viduržemio salos – Sicilija ir Sardinija. Italija – viena svarbiausių šalių Europos civilizacijos istorijoje. Būtent čia antikos laikais buvo milžiniškos ir galingos Romos imperijos centras, iš čia graikų ir romėnų kultūra pasklido didžiojoje Europos dalyje. Šios kultūros įtaką jaučia dabarties europiečiai ir ne tik jie. Būtent Italijoje kilo Renesanso idėjos, prasidėjo Atgimimo epocha. Renesansas puoselėjo humanizmo idėjas, pastūmėjo Europą į kultūros, meno ir mokslo pažangą. Šiuo metu Italija jau nėra pažangiausia Europos šalis, bet tebelieka viena stipriausių mūsų žemyno valstybių (kartu su Vokietija, Prancūzija, Jungtine Karalyste priklauso vadinamajam Didžiajam aštuonetui). 1958 m. ji tapo viena iš šešių Europos Ekonominės Bendrijos steigėjų. Administraciniu atžvilgiu Italija padalyta į 20 sričių (regioni) (Lombardija, Umbrija, Ligūrija, Aostos Slėnis, Toskana, Lacijus, Kampanija ir kt.).

GAMTOS YPATUMAI

Pagal gamtos ypatumus Italijoje (be salų) galima skirti tris geografines sritis: Alpes ir jų prieškalnes, Po žemumą ir Apeninų pusiasalį.

Alpės milžinišku lanku nusidriekė palei šiaurines Italijos sienas. Jos tarsi atitveria šalį nuo likusios Europos. Aukštesnė yra vakarinė Italijos Alpių dalis, kur stūkso jų aukščiausios viršūnės: Prancūzijos sienoje – Monblanas (Monte Bianco) 4807 m, aukščiausia Europos viršūnė), o Šveicarijos sienoje – Monte Roza (Monte Rosa) 4634 m. Rytinėje dalyje yra bene vaizdingiausia Alpių atkarpa – Dolomitų Alpės su įmantriausių formų smailėmis. 

Madžorės ežero pakrantė vuliuoja didžiausi Italijoje Komo (Como), Madžorės (Maggiore), Gardos (Garda) ežerai. Visi jie yra labai gilūs (300-400 m) ir nepaprastai gražūs.

Į pietus nuo Alpių driekiasi plokščia po žemuma. Prieš milijonus metų jos vietoje buvo Adrijos jūros įlanka. Per amžius iš Alpių ir Apeninų kalnų tekančios upės suklojo storą sąnašų sluoksnį. Todėl Po žemumos dirvožemiai labai derlingi, o sritis dažnai vadinama Italijos aruodu. Žemumos viduriu teka ilgiausia (652 km) Italijos upė Po, suformavusi didoką deltą.

Apeninų pusiasalio reljefas įvairus. Išilgai nutįsusi Apeninų kalnų virtinė. Juos supa kalvotos aukštumos, o prie jūros kai kur driekiasi žemumos. Apeninai ilgesni (apie 1500 km) negu Alpės, bet gerokai žemesni. Vieni jauniausių kalnų Žemėje (susidarė maždaug prieš 1 mln. metų). Apeninų pusiasalio pietinė dalis yra labai pavojingoje seisminėje juostoje. Čia dažniausiai Europoje vyksta žemės drebėjimai, o prie Neapolio stūkso garsusis Vezuvijus – vienintelis aktyvusis ugnikalnis Europos žemyne (be salų). Apeninų pusiasalio upės trumpos (svarbiausios – Tiberis ir Arnas). Klimatas čia ryškiai paatogrąžių (vėsi lietinga žiema ir karšta sausringa vasara). Augaliją per amžius labai pakeitė žmonės. Tankių miškų liko tik kalnuose. Sausringesnėse pietų srityse augalija skurdi. Pakrantėse kai kur akį džiugina vaizdingų pinijų giraitės.

Sicilija gamtos bruožais yra artima Apeninų pusiasalio pietums. Prie rytų kranto puikuojasi Etna – aukščiausias (3340 m) ir bene aktyviausias Europoje ugnikalnis. Į šiaurę nuo Sicilijos mažose salelėse yra dar du garsūs aktyvieji ugnikalniai – Vulkanas (Vulcano) ir Strombolis (Stròmboli).

Nepaprastai gražūs Italijos kraštovaizdžiai (nuostabios Ligūrijos ir Amalfio pakrantės, labai vaizdingi Alpių priekalnių ežerai, didingi ugnikalniai, pasakiški Toskanos kalvynai ir kt.) verčia italus nuolat kartoti: La bella Italia (= gražioji Italija).

GYVENTOJAI

Italija – tankiausiai gyvenama Pietų Europos šalis (190 žm./km2). Čia nuo senų senovės gyveno daug žmonių. Itin tankiai apgyventos Po žemuma ir pakrančių žemumos. Iš keturių didžiausių milijoninių miestų du įsikūrę Po žemumoje (Milanas ir Turinas), kiti du – prie Tirėnų jūros (Roma ir Neapolis).

Beveik visi vietiniai gyventojai yra italai. Italų kalba kilo iš liaudies lotynų kalbos, kurią vartojo romėnai. Kaip bendra visos italų tautos kalba ji susiformavo tik XIX a. pabaigoje (po Italijos suvienijimo). Bet iki šiol italų kalba turi daug tarmių, kurios dažnai gerokai skiriasi (ypač Sardinijos dialektas). Šalyje gyvena nemažai imigrantų (apie 5 %), daugiausia rumunų, albanų ir arabų. Riomadžorės miestelis Italijos Rivjeroje

Paskutiniais dešimtmečiais demografinė Italijos padėtis yra prasta: mirtingumas nuolat viršija gimstamumą. Gyventojų per 30 metų beveik nepagausėjo.

ŪKIO YPATUMAI

Italija – ekonomiškai stipriausia Pietų Europos šalis. Pagal BVP/1 gyv. ji yra stipriausių pasaulio valstybių septintuke (jos BVP nedaug skiriasi nuo Prancūzijos arba Jungtinės Karalystės BVP). Tačiau Italijos labai didelė užsienio skola. Paskutinį dešimtmetį jos ekonomika auga lėčiau negu vidutiniškai ES ekonomika. Dėl to pagal BVP/1 gyv. italus jau beveik pasivijo Ispanija. Viena opiausių Italijos problemų: jos pramonė ir energetika beveik visiškai priklauso nuo importuojamų žaliavų.

Svarbiausias vaidmuo šalies pramonėje tenka mašinų gamybai. Čia gaminami bene prabangiausi pasaulyje „Ferrari“ ir „Lamborghini“ automobiliai. Turine dirba vienos didžiausių automobilių bendrovių Europoje – FIAT – įmonės. Italija (beje, motorolerių gimtinė) yra didžiausia motociklų ir motorolerių gamintoja Europoje („Gilera”, „Guzzi“, „Ducati“). Be to, šalis eksportuoja daugiausia pasaulyje šaldytuvų ir skalbyklių.

Italija – vienintelė ekonomiškai stipri Europos šalis, kurioje lengvajai pramonei tenka nemaža nacionalinių pajamų dalis. Šalyje veikia stambiausia pasaulyje trikotažo gamybos kompanija ,,Gruppo Benetton”. Iš visų lengvosios pramonės gaminių labiausiai garsėja itališka avalynė. Jos eksportu Italija nusileidžia tik Kinijai.

Italijos palyginti švelnus paatogrąžių klimatas yra labai palankus auginti šilumamėges kultūras. Čia išauginama daugiausia Europoje pomidorų, vynuogių, persikų, kriaušių.

Svarbiausia ekonominė socialinė Italijos problema – turtingos pramoninės Šiaurės ir atsiliekančių Pietų didelis skirtumas. Italijos šiaurėje susiformavo viena didžiausių Europoje pramoninių sričių: Milano-Turino-Genujos trikampis. Į pietus nuo Romos – silpnesnės pramoninės agrarinės sritys. Nedarbas čia – net iki 20 %. Italijos valdžia ne sykį daug investavo į Pietų regiono ekonomikos plėtrą, tačiau kol kas rezultatai neatitinka lūkesčių.

  • TOP5 Įžymybės Slovakijoje

    Sąlygos turizmui plėsti Slovakijoje labai palankios. Čia yra puikių gamtinių Karpatų kraštovaizdžių, įspūdingų urvų, žavių viduramžių miestelių ir vaizdingų pilių. […]

  • Hario Poterio filmavimo vietos Jungtinėje Karalystėje

    Kaip prisimename iš knygų ir filmų, Hogvartsas yra raganavimo ir burtininkų mokykla, kurioje magijos gebėjimų turintys vaikai iš visos Anglijos […]

  • 9 įdomūs faktai apie Turkiją

    Kelionės leidžia pajusti ir pamatyti visą supančio pasaulio unikalumą. Turkijos pakrantė kasmet vilioja saulėtais paplūdimiais, kraštovaizdžių grožiu, senovine architektūra. Bet […]

  • Viena diena Briuselyje-Belgija

       Senasis Briuselis (Old Brussel) La Grand Place „La Grand Place“ (prancūzų kalba) arba „De Grote Markt“ (olandų kalba) […]