Kroatija – antroji pagal dydį buvusios Jugoslavijos respublika (po Serbijos). Jos teritorijos forma kiek panaši į pasagą. Kroatijoje galima skirti dvi dalis: siaurą iš šiaurės vakarų į pietryčius ištęstą Adrijos pakrantės regioną (jos ilgesnė pietinė dalis vadinama Dalmatija) ir platesnį ištęstą iš vakarų į rytus labiau žemyninį regioną (jo rytinė dalis vadinama Slavonija). Adrijos jūros pakrantėje gausu išilgai kranto nusidriekusių ilgų salų. Pakrantės šiaurėje išsikišęs Istros pusiasalis. Kroatijos istorijoje yra sudėtingų tragiškų laikotarpių, ypač XX a. 1991 m. paskelbusi nepriklausomybę ši šalis išgyveno karą su Serbija, bet išsaugojo savo teritorijos vientisumą. Vykstant šalies demokratizavimui po autoritarinio prezidento Franjo Tudžmano (Franjo Tuđman) mirties, prasidėjo derybos dėl Kroatijos stojimo į Europos Sąjungą.
Kroatijos gamta įvairi. „Žemyninėje“ (šiaurės rytinėje) Kroatijos dalyje paviršius gana lygus – čia plyti Panonijos (Dunojaus vidurupio) lygumos pakraštys. „Adrijos“ (pietvakarinėje) Kroatijos dalyje lygiagrečiai su pakrante driekiasi Dinarų kalnų masyvai. Dinarai – jauni neaukšti kalnai, sudaryti iš šviesių nuosėdinių uolienų: klinčių ir dolomitų. Jų viršūnės Kroatijoje siekia 1500-1800 metrų. Dinarams būdingi karstiniai reiškiniai: urvai, karstinės įgriuvos, „bedugnės“, poljės (karstiniai slėniai), upės, kriokliai.
Adrijos jūros krantai Kroatijoje yra labai gražūs, ypač pietų Dalmatijoje, kur Dinarų kalnagūbriai stačiai leidžiasi į jūrą. Daugybė salų ir pusiasalių, vingiuoti sąsiauriai kartu su Viduržemio augalija suteikia Adrijos pakrantei nepaprasto vaizdingumo. Iš Dalmatijos 1185 salų gyvenamos tik 47. Dauguma jų išsirikiavusios lygiagrečiai su pakrante. Didžiausios salos (per 250 km2 ploto): Krkas, Cresas, Bračas, Chvaras (Hvar), Pagas, Korčula. Mažiausios salos tėra mažutės uolos jūroje. Salose įkurti trys iš 8 Kroatijos nacionalinių parkų.
„Žemyninės“ ir „Adrijos“ Kroatijos klimatas skiriasi. Žemyninėje dalyje žiemą būna šalčių, kartais sninga.„Adrijos“ Kroatijoje žiema švelni, lietinga, o vasara ilga, karšta ir sausringa. Šiaurės Kroatiją kerta du dideli Dunojaus intakai – Sava ir Drava. Natūralių ežerų mažai.
Kroatai sudaro beveik 90 % šalies gyventojų. 1991 m. Kroatijoje gyveno 12 % serbų, o dabar – tik 4,5 %. Serbų dalis šalyje labai smuktelėjo po to, kai Kroatijos kariuomenė jėga grąžino separatistinę Krainos sritį Kroatijai. Dėl karo iš Kroatijos pasitraukusių serbų grįžo tik trečdalis.
Įdomus yra kroatų ir serbų kalbų sąryšis. Tarimu jos beveik nesiskiria, nes XIX a. po garsaus serbų lingvisto Vuko Karadžičiaus reformos abi kalbos buvo sujungtos į vieną hibridinę kroatų-serbų (arba serbų-kroatų) kalbą. Tačiau jų esminis skirtumas glūdi raštijoje – kroatų kalba remiasi Beveik nepasikeitęs viduramžių Dubrovnikas su lotynų raidynu, o serbų kalba – kirilica.
Ką pamatyti Kroatijoje TOP 10
Kroatija – populiariausia turistinė Balkanų šalis. Jos Adrijos pakrantę galima laikyti idealiu regionu poilsiui prie jūros. Ji yra labai vaizdinga, daug gerų paplūdimių. Adrijos jūra prie Dalmatijos krantų pasižymi didesniu švarumu negu jūra Ispanijoje arba Italijoje, o turizmo paslaugos čia gerokai pigesnės. Vanduo prie paplūdimių dažnai yra nepaprastai skaidrus, nuostabios spalvos. Ypatingo žavesio Adrijos pakrantei teikia aibė salų. Kai kurios jų (Korčula, Chvaras, Rabas, Krkas ir kt.) tapo turistų mėgstamomis poilsio vietomis. Pastaraisiais metais Kroatiją labai pamėgo turistai iš Lietuvos.
Poilsį Adrijos pakrantėje paįvairina viduramžių koloritinių Dalmatijos miestų lankymas ir turistiniai žygiai į vaizdingus Dinarų kalnus. Kai kurie Adrijos pakrantės miestai (Dubrovnikas, Splitas, Šibenikas, Pula ir kt.) garsėja įžymiais architektūros paminklais ir ansambliais. Dėl nemažų pajamų iš turizmo gyvenimo lygis Adrijos pakrantėje yra kur kas aukštesnis nei „žemyninėje“ Kroatijoje.
1. Dubrovnikas UNESCO – vienas įdomiausių Europos miestų, tikras Adrijos jūros perlas. Tai legendinis viduramžių miestas, kuris daug amžių konkuravo net su Venecija. Jo unikalus senamiestis per paskutinius 3-4 amžius beveik nepasikeitė. Visą jį galima laikyti vientisu architektūros ansambliu. Senamiestį iš trijų pusių supa jūra, juosia pylimai ir labai galinga, plati gynybinė siena – įspūdingiausia miesto įžymybė. Dubrovnike yra aibė nuostabių architektūros paminklų: grakščių rūmų, gražių bažnyčių, puikių vienuolynų.
2. Plitvicos ežerai UNESCO – nacionalinis parkas, apimantis nepaprastai gražų karstinį kraštovaizdį Dinarų kalnyno šiaurėje, viena iš Europos gamtos pažibų. Upės vandenys, tekantys per klintines uolienas, formuoja čia keliolikos turkio (žydros) spalvos ežerų kaskadą. Iš vieno ežero į kitą krinta įspūdingi kriokliai (skirtumas tarp aukštutinio ir žemutinio ežerų lygių – 133 m). Iš viso parke yra 140 įvairių krioklių. Ežerus supa tankus pirminis bukų ir spygliuočių miškas. Nacionalinio parko teritorijoje nutiesta daugybė lieptų, važiuoja ekologiški traukiniai ir kelia keltai.
3. Diokletiano rūmai Splite UNESCO – savita keturkampė Splito (didžiausio Dalmatijos miesto) senamiesčio dalis, apsupta gynybinių sienų. III-IV a. čia buvo grandiozinė romėnų imperatoriaus Diokletiano rezidencija. Tai vieninteliai romėnų imperatoriški rūmai, kurie nebuvo sugriauti, o paversti gyvenamuoju kvartalu. Viduramžiais čia buvo nutiesta gatvių, įrengta aikščių ir pastatyta namų (akmenys statybai imti iš rūmų pastatų). Įspūdingas rūmų peristilis virto aikšte, o aštuonkampis Diokletiano mauzoliejus (architektūros šedevras) – krikščionių Šv. Domnijaus katedra. Prie katedros buvo pristatytas aukštas labai gražus bokštas – Splito simbolis.
4. Trogiro senamiestis UNESCO – labiausiai viduramžiškos išvaizdos Dalmatijos miestas, įkurtas apie 25 km į vakarus nuo Splito. Išsidėstęs mažoje saloje prie kranto senamiestis yra siaurų gatvelių labirintas su daugybe architektūros paminklų (galinga tvirtovė, romaninės bažnyčios, gotikiniai ir renesansiniai namai bei rūmai). Įdomiausia miesto įžymybė – Šv. Lauryno (Sv. Lovre) katedra su aukšta varpine. Katedros pažiba – meistro Radovano išraižytas portalas (1240 m.) – svarbiausias viduramžių skulptūros paminklas Balkanuose.
5. Kornačio nacionalinis parkas – unikalus pagal salų tankumą salynas prie šiaurės Dalmatijos pakrantės (apie 150 salų 320 km2 akvatorijoje). Salos yra mažos, beveik be augalijos. Jose nėra nuolatinių gyventojų. Kai kur sudaro ištisus labirintus. Itin įspūdingos „karūnos“ – iškylančios virš vandens stačiašlaitės uolos. Ši nacionalinį parką labai mėgsta jachtininkai ir nardytojai.
6. Šv. Jokūbo katedra Šibenike UNESCO – nuostabi balto akmens XV-XVI a. katedra, dviejų garsių architektų bei skulptorių Jurajaus Dalmatiečio ir Nikolo Florentiečio šedevras. Katedroje puikiai dera gotikos ir renesanso elementai. Viena įdomiausių katedros detalių yra frizas su 74 galvomis – XV a. paprastų žmonių portretais.
7. Amfiteatras Puloje – vienas geriausiai išlikusių romėnų amfiteatrų (pastatytas I a. po Kr.), pagrindinė šio didžiausio miesto Istros pusiasalyje įžymybė. Buvo vienas iš 6 didžiausių „koliziejų“ Romos imperijoje (jo matmenys 113×105 m, tilpo 23 tūkst. žiūrovų). Tai yra vienintelis romėnų amfiteatras, kuriame išliko visi 3 architektūriniai orderiai su 4 šoniniais bokštais. Mūsų laikais čia vyksta kino festivalis ir koncertai.
8. Rabo sala – viena gražiausių Adrijos jūros salų. Ji yra Kroatijos pajūrio šiaurėje, Kvarnerio įlankoje. Sala nėra didelė, bet jos gamta labai įvairi. Rabo krantai itin vingiuoti. Čia daug siaurų užutėkių su daugybe įvairių paplūdimių (be kitų, reti Kroatijoje puikūs smėlio paplūdimiai). Šiaurės rytinė uolėta ir „dykuminė“ salos dalis kontrastuoja su jos pietvakarių dalimi, kurią dengia vešli augalija (vieni paskutinių Viduržemyje likę ąžuolynai). Salos viduryje siauroje nerijoje išsidėstė Rabo miestelis, iš viršaus panašus į milžiniška laiva. Viduramžiškas Rabas. visiškai atiduotas pėstiesiems, garsėja 4 išraiškingais romaniniais bokštais.
9. Korčulos sala – viena didžiausių ir gražiausių Dalmatijos salų su daugybe vaizdingų užutékių ir puikių paplūdimių. Didesnėje salos dalyje auga pušynai. Svarbiausia Korčulos įžymybė – to paties pavadinimo miestas. Senamiestis puikiai išsaugojo viduramžių Dalmatijos miesto vaizdą su galingomis sienomis, siauromis gatvelėmis ir senoviniais namais bei bažnyčiomis. Senamiestyje yra namas, kuriame, manoma, 1254 m. gimė garsusis keliautojas Markas Polas (Marco Polo).
10. Rovinis (Rovinj) – nedidelis miestas Istrijos pusiasalyje, vienas gražiausių Kroatijoje. Rovinio senamiestis, vaizdingai išsidėstęs ant išsikišusios į jūrą nuolaidžios kalvos, yra kaip vieno stiliaus senovinių namų ansamblis. Siaurų gatvelių labirintas veda aukštyn, kur miesto ansamblį vainikuoja puiki Šv. Eufemijos bažnyčia su aukšta varpine.
