Makedonija – nedidelė šalis tarp Serbijos šiaurėje ir Graikijos pietuose, Albanijos vakaruose ir Bulgarijos rytuose. Ji neprieina prie jūros. Anksčiau ši šalis buvo piečiausia ir ekonomiškai viena silpnesnių Jugoslavijos dalių. Makedonijos respublika tik šiek tiek susijusi su garsia senovės Makedonijos valstybe (dabartinė apima tik trečdalį istorinės Makedonijos ploto, mat didesnė dalis yra Graikijoje). Dėl šalies pavadinimo tebesitęsia politiniai ginčai su Graikija. Ši mano, kad toks pavadinimas yra neteisėtas, mat Graikijoje yra istorinė sritis Makedonija. Dėl to ES šalys ir JT Makedonijos valstybę dažnai vadina „Buvusia Jugoslavijos Respublika Makedonija“.
VI a. – į teritoriją, kur dabar yra Makedonijos kanų šalių sąjunga pasiekė pergalę prieš Turrespublika, atsikraustė slavai (bulgarų genčių kiją), dabartinė Makedonijos teritorija buvo grupės) ir ilgainiui asimiliavo vietos gyventojus. prijungta prie Serbijos. IX-XIV a. – Makedonijos teritoriją pakaitomis 1918 m. – Makedonija įtraukta į Serbų, kroatų ir valdė Bulgarijos karalystė, Bizantija, Serbijos slovėnų karalystę, 1929 m. pavadintą Jugoslavija. karalystė.
Kaip ir gretimų šalių, Makedonijos paviršius yra kalnuotas. Neilgi kalnagūbriai išsidėstė Balkanų pusiasalio didelių kalnų masyvų (Dinarų, Rodopų ir Pindo) sandūroje. Aukščiausi kalnai (iki 2700-2750 m) stūkso Makedonijos šiaurės vakaruose – Albanijos ir Kosovo pasienyje. Makedonijos kalnuose paplitę karstiniai reiškiniai (poljės, urvai, karstinės įgriuvos). Tarp vakarų ir rytų kalnagūbrių plyti Vardaro (didžiausios šalyje upės) slėnis, kur susitelkę didžiausi Makedonijos miestai. Pietvakariuose (sienoje su Albanija ir Graikija) tyvuliuoja du iš dalies Makedonijai priklausantys gražūs ežerai – Ochridas ir Prespa. Šie ežerai susisiekia požeminiais karstiniais tuneliais.
Makedoniją galima laikyti dvitaute valstybe. Priklausantys pietų slavams makedonai sudaro 2/3 visų gyventojų, albanai – ketvirtadalį. Savo kilme ir kalba makedonai artimesni bulgarams negu serbams. Beje, daugelis bulgarų makedonus laiko savo etnine grupe, o ne atskira tauta. O albanai kompaktiškai gyvena šalies šiaurės vakaruose (didžiausias miestas su albanų gyventojų dauguma – Tetovas). Po 1999 m. įvykių gretimame Kosovo krašte Makedonijos albanų mažumos lyderiai iškėlė reikalavimą dėl albanų rajonų autonomijos, bet jis nebuvo patenkintas (dėl to 2001 m. įvyko konfliktas). Padėtis vakarų Makedonijoje išlieka įtempta, ypač Kosovui pasiskelbus nepriklausomam. Daugelis albanų nacionalistų tai traktuoja kaip žingsnį į„Didžiosios Albanijos“ sukūrimą.
Jugoslavijos federacijoje Makedonija buvo skurdžiausia respublika, tegaminusi 5 % šalies BVP (o jos gyventojai sudarė 10 % federacijos gyventojų). Paskelbus nepriklausomybę, šalies ekonomikos augimą sulaikė Graikijos sankcijos. Makedonijos ūkio stabilus augimas prasidėjo tik XXI a. Tačiau iki šiol opi problema lieka didelis nedarbas (siekiantis 35 %). Ketvirtadalis šalies gyventojų gyvena vargingiau, nei oficialioji skurdo riba.
Makedonija eksportuoja maisto produktų, gėrimų, tabako (garsėja tenykštis puikus tabakas), mažiau – kitų pramonės gaminių, plieno.
TOP 5 Makedonijos ĮŽYMYBĖS
Dėl gražių kraštovaizdžių, patogių kalnų slidinėjimo kurortų ir įdomių kultūros įžymybių Makedonija turi nemažą potencialą turizmui plėsti. Turistams patrauklūs Mavrovo, Galičicos ir Pelisterio nacionaliniai parkai kalnuose. Makedonija nestokoja ir kurortų, kaip antai: Debaras, Kosovrastis, Banskas. Folkloro atžvilgiu įdomus Galičniko kaimas Korabo kalnuose. Svarbus turizmo centras yra sostinė Skopjė, bet, deja, ji labai nukentėjo per 1963 m. žemės drebėjimą.
1. Ochridas ir Оchrido ežeras UNESCO – viena garsiausių vietų Balkanuose. Nepaprastai gražus Ochrido ežeras – giliausias (iki 288 m) ir seniausias ežeras Balkanų pusiasalyje. Vandens skaidrumu (dugnas matyti net 20 metrų gylyje) Europoje jam neprilygsta joks kitas ežeras. Prie jo įsikūręs nuostabus Ochrido miestas – senoji Bulgarijos sostinė (X-XI a.), vėliau – svarbus Bizantijos ir Serbijos kultūrinis ir religinis centras. Ochridas yra tikras miestas-muziejus, dėl daugybės senųjų cerkvių vadinamas „slavų Jeruzale“. Ant aukštos kalvos iškilusios galingos bulgarų karaliaus Samulio tvirtovės sienos (XI a.). Senamiestyje išliko daug senų būdingų Balkanams namų. Kelias cerkves galima laikyti bizantinės architektūros šedevrais: Šv. Sofijos bazilika (su nepaprastos vertės freskomis ir ikonomis, XI a.), Šv. Panteleimono cerkvė (IX a., stačiatikių piligrimystės vieta) ir Šv. Klimento cerkvė (nuostabios XIII-XIV a. freskos). Ant stačios uolos virš ežero puikuojasi Šv. Jono Kanio cerkvė, kurios vaizdas laikomas Makedonijos simboliu.
2. Šv. Panteleono cerkvė (Gorno Nerezi – gyvenvietė prie Skopjės) – įžymus bizantinės kultūros Komninų laikotarpio (XII a.) paminklas. Jos dramatiškos freskos ankstesnės nei Džoto di Bondonė (Giotto di Bondone) menas. Freskoms būdinga ypatinga ekspresija, emocionalumas, pailgintos kūnų ir veidų proporcijos.
3. Mustafos Pašos mečetė Skopjėje – viena gražiausių mečečių Balkanuose (pastatyta 1492 m.). Per šimtmečius nebuvo pažeista arba perstatyta. Interjeras yra gražus, paprastas ir erdvus. Prie mečetės palaidota Mustafos Pašos dukra. Itin gražus mečetės rožynas.
4. „Marko bokštai“ (Markovi Kuli) – serbų karaliaus Marko tvirtovės (XIII-XIV a.) vaizdingi griuvėsiai, stūksantys ant uolotos kalvos prie Prilepo miesto (nuo sienų atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į visą miestą ir aplinkinį kraštovaizdį).
5. Kruševas (Kruševo) – labai vaizdingas miestas, išsidėstęs kalno šlaite (aukščiausias šalyje – 1350 m v. j. l.). Todėl yra viena populiariausių vietų šalyje žiemos sportui. Slidininkai gali pasimėgauti žiemos malonumais ir Brezovica, Popova Šapka, Mavrovo sporto centruose. Miestas yra išsaugojęs tradicinės makedonų XIX-XX a. miesto architektūros vaizdą.
