Sąlygos turizmui Turkijoje labai palankios. Saulė, paatogrąžių klimatas ir daug pajūrio kurortų su gerais paplūdimiais žada puikų poilsį. Turkijoje aibė įvairių epochų ir civilizacijų įžymių kultūros paminklų. Čia antikos miestų griuvėsių daugiau negu pačioje Graikijoje, vieni garsiausių pasaulyje Bizantijos ir islamo architektūros paminklai. Pagaliau Turkija garsėja įspūdingais gamtos kraštovaizdžiais.
Paskutinius dvidešimt metų turizmo sektorius Turkijoje augo itin greitai. 2007 m.ją aplankė 27 mln. turistų. Tai trečias rodiklis Viduržemio šalyse (po Ispanijos ir Italijos). Be viso kito, turistus traukia palyginti mažos kainos ir pakankamai geras aptarnavimas. Dėl to Turkiją ypač pamėgo turistai iš Rytų Europos. Poilsiauti į šią šalį vyksta daug žmonių ir iš Lietuvos. Beveik visi kurortai išsidėstę prie Egėjo ir Viduržemio jūros pakrančių. Kurortų „sostine“ yra laikoma didžiulė Antalija (Antalya) (Viduržemio pakrantės viduryje). Kiti žinomi kurortai: Bodrumas, Marmaris ir Kušadasis (Kuşadası) (prie Egėjo jūros); Fetija (Fethiye) ir Alanija (Alanya) (prie Viduržemio jūros).
1. Šv. Sofijos soboras Stambule UNESCO – vienas didingiausių pasaulio architektūros paminklų, Bizantijos kultūros apoteozė. Soboras pastatytas 532-537 m. Bizantijos imperatoriaus Justiniano įsakymu. Maždaug tūkstantį metų Šv. Sofijos soboras buvo didžiausia krikščionių šventykla pasaulyje (kol buvo pastatyta Sevilijos katedra). Užvaldę Konstantinopolį osmanai pavertė soborą mečete, pristatė 4 minaretus, o XX a. jis tapo muziejumi. Soboras yra tobulas ir išoriškai, ir viduje. Jo didžiulė vidinė erdvė su „padebesių“ skliautu kelia nežemiško grožio įspūdį. Įvairiose jo sienų dalyse per stebuklą išliko neįkainojamų mozaikų. Sofijos soboras buvo modelis osmanų įžymiausioms mečetėms statyti.
2. Topkapi rūmai UNESCO – didžiulis osmanų sultonų rūmų kompleksas (70 ha) istoriniame Stambulo centre – Bosforo ir Aukso Rago įlankos sankirtoje (Seralio kyšulyje). Rūmus pasistatydino Mechmetas II netrukus po Konstantinopolio užkariavimo (1459-1465 m.). Jie apie keturius amžius (iki 1853 m.) buvo pagrindinė Osmanų imperijos valdovų rezidencija. Topkapi ,miestas mieste“ su 4 dideliais kiemais (pirmas – išorinis kiemas dabar paverstas parku) ir aibe paviljonų bei pagalbinių statinių. Jis garsėja savo paviljonų dekoravimu ir saugomomis čia unikaliomis dekoratyvinio meno kolekcijomis (ypač sultonų lobynu). Įdomiausia rūmų dalis – haremas, dailiai dekoruotų kambarių ir kiemelių labirintas.
3. Kapadokija – siurrealistinis kraštovaizdis vidurio Anatolijoje, susidaręs dėl vulkaninio tufo erozijos. Pagrindinės šio „nežemiško“ peizažo figūros – keistos kepurėtos uolos, vadinamos „fėjų kaminais” (stulpų, kūgių, grybų pavidalo). Jau nuo hetitų laikų (I tūkstm. iki Kr.) žmonės iškaldavo minkštame tufe ištisus „daugiabučius namus“. Neįprasčiausia Kapadokijos vietovė – Gioremė (Göreme) UNESCO, paskelbta nacionaliniu parku, kur tufo uolose iškalta 6 bažnyčios ir daugybė vienuolynų patalpų. Urvines bažnyčias puošia puikios bizantinės freskos.
4. Efesas – didingiausias atkastas antikos miestas Azijoje. Įkurtas dar Trojos laikais miestas klestėjimo viršūnę pasiekė romėnų laikotarpiu (antrasis Romos imperijoje pagal dydį ir reikšmę). Šiuo laikotarpiu datuojama dauguma išlikusių pastatų. Įspūdingiausias iš jų, be abejo, yra Celso biblioteka su atkurtu nuostabiu dviaukščiu fasadu. Graikų mitinių pusdievių Kuretų gatvėje išliko grakščių Adriano šventyklos fasado liekanų, daugybė kolonų, pjedestalų, podiumų, statulų ir kt. Puikiai išliko romėnų teatras – vienas didžiausių imperijoje (tilpo 25 tūkst. žiūrovų). Kitados Efese puikavosi Artemidės šventykla – vienas iš 7 senovės pasaulio stebuklų.
5. Suleimanijos (Süleymaniye) ir sultono Ahmeto (Sultanahmet Camii) mečetės UNESCO – didžiausios ir gražiausios Stambule, osmanų architektūros viršūnė. Suleimaniją projektavo genialus architektas Sinanas galingiausio imperijos valdovo Suleimano Puikojo įsakymu (sultono palaikai ilsisi čia nuostabiame mauzoliejuje). Kartu su karavansarajaus (statinių, skirtų priimti nakvynei karavanus ir keliautojus), ligoninės, medresių (mokyklų), pirčių, virtuvių ir bibliotekos pastatais mečetė sudaro milžinišką kompleksą. Priešais Šv. Sofijos soborą stovi sultono Ahmeto (Žydroji) mečetė – vienas didžiausių islamo architektūros šedevrų. Ją 1609-1617 m. statydino garsus Sinano mokinys, užsimojęs pralenkti savo mokytoją. Mečetė stebina savo kupolų kaskada. Prie jos stovi net 6 aukšti liekni minaretai. Mečetės pavadinimas siejamas su interjerą puošiančiomis žydromis dekoratyvinėmis plytelėmis.
6. Pamukalė (Pamuukkale) UNESCO – viena nuostabiausių ir labiausiai fotografuojamų Turkijos vietų. Mineralinis vanduo, tekėdamas iš karštų versmių kalnų šlaitais žemyn ir apnešdamas uolas kalkakmenio sluoksniu (travertinu), ilgainiui suformavo stulbinančią baltų terasų su vandens baseinais sistemą. Šalia jų išsidėstė įspūdingi antikinio „kurortinio“ miesto Hierapolio griuvėsiai. Iš įvairių miesto pastatų (teatro, arkų, kolonų, baseinų ir kt.) liekanų išsiskiria didžiausias Anatolijoje nekropolis (apie 1200 pilkapių, sarkofagų, namo pavidalo antkapių).
7. Selimijos (Selimiye) mečetė Edirnėje – paskutinis ir geriausias garsiojo Sinano kūrinys, aukščiausias osmanų architektūros pasiekimas. Jos kupolas (31 m skersmens) didžiausias Turkijoje. Mečetę supa 4 labai aukšti grakštūs minaretai. Nepaprastai šviesus interjeras stulbina savo dekoru. Neišdildomą įspūdį daro įmantriai nutapytas kupolas ant aštuonių arkų, besiremiančių į briaunuotus stulpus su „stalaktitų“ kapiteliais.
8. Pergamas (turk. Bergama) – vieno iš svarbiausių helenistinių miestų griuvėsiai. Virš miesto viešpatavo Akropolis, išsidėstęs vaizdingos kalvos terasose. Tarp miesto pastatų liekanų išsiskiria iš dalies atstatyta Trajano šventykla. Iš garsaus Dzeuso altoriaus (helenistinio meno šedevro) tebestovi jo pamatas (nuostabios skulptūros šiuo metu puikuojasi rekonstruotame altoriuje Berlyno Pergamo muziejuje). Neblogai išlikęs teatras vaizdingame stačiame Akropolio kalvos šlaite.
9. Mevlano muziejus Konijoje – buvusi dervišų (elgetaujančių vienuolių) buveinė (tekke), jų mistinių šokių ratu vieta. Šis koloritinis architektūros kompleksas susiformavo seldžiukų sultonato sostinėje XIII-XIV a. Tai nacionalinė šventovė, kur yra dervišų ordino įkūrėjo, didžiojo poeto sufijaus Rumi (Mevlano) antkapis. XX a. Mevlano būstinė paversta muziejumi, kuris padeda suprasti dervišų dvasi- nį pasaulį ir jų buitį.
10 Šv. Išganytojo cerkvė Choroje – bizantinė Stambulo cerkvė, labiausiai išsaugojus pirminę išvaizdą. Jos mozaikos ir freskos vaizduojančios Kristaus ir Dievo Motino gyvenimo scenas, – aukščiausias vėlyvojo bi zantinio meno pasiekimas. Atsikraustę turka užtinkavo visą bažnytinį meną ir pavertė cer kve mečete. Restauratoriai XX a. grąžino šia cerkvei buvusį vaizdą, tad vėl galime grožėti jos nuostabiomis mozaikomis bei freskomis.
11. Anatolijos civilizacijų muziejus Ankaroje – garsiausias Turkijos muziejus, kuriam sukaupti svarbiausi senųjų kultūrų archeo loginiai radiniai Turkijos teritorijoje (nu paleolito akmens įrankių iki romėnų skulp tūrų). Įžymiausiems muziejaus eksponatam priskirtini neolitinė Didžiosios Motinos statulėlė, bronzos amžiaus lobiai, hetitų reljefa
12. Šv. Petro pilis Bodrume – pagrindinė Bodrumo (senovėje – Halikarnasas), vieno gra žiausių miestų ir labai populiaraus kurort Egėjo jūros pakrantėje, įžymybė. Galing pilis su 5 bokštais stūkso pusiasalyje, sk riančiame uostą nuo įlankos. XV a. pradž. j. pastatydino Šv. Jono riteriai (tarp kitko, sta tybai buvo panaudoti sugriauto Halikarnas mauzoliejaus – vieno iš 7 senovės pasauli stebuklų – akmenys). Šiuo metu pilyje įsikū ręs labai įdomus muziejus, kuriame ekspo nuojami unikalūs povandeniniai archeologiniai radiniai ir rekonstruoti senieji laivai.
13. Hatušas (Hattusas) UNESCO – archeologinis parkas hetitų sostinės vietoje (II tūkstm. il Kr.) prie Bogazkalės kaimo vidurio Anatol joje. Iki šiol išliko galingų „ciklopinių“ (iš d delių akmenų blokų) miesto sienų fragme tų su įspūdingais vartais: Liūtų, Karaliau Sfinkso. 2 km nuo miesto yra Jaziliskaj (Yazilikaya) šventovė, garsėjanti unikalia hetitų reljefais.
14. Afrodizijas – vieni įdomiausių romės miesto (esančio netoli Pamukalės) Mažojoje Azijoje griuvėsiai. Iš pagrindinės Afroditės šventyklos išliko 14 atstatytų klonų. Į šventyklą vedė įspūdingi vartai – 1 trapilonas su neįprastomis spirališkai raiztomis kolonomis. Netoliese yra geriausiai antikos laikų išlikęs stadionas (jame til 30 tūkst. žiūrovų).
15. Nemrut Dagas UNESCO – kalnas Anatolijos rytuose, garsėjantis milžiniškų statulų liekanomis prie Komageno (helenistinės valstybės) karaliaus Antiocho I antkapio. Kompleksą sudarė graikų ir persų dievų, paties karaliaus (jų aukštis siekė 8-9 m), liūtų ir erelių statulos. Turkai sugriovė šventovę ir numušė statulų galvas. Didžiulių, gulinčių ant žemės akmeninių galvų vaizdas laukiniame krašto vaizdyje suteikia šiai vietai paslaptingumo.
16. Sumelos vienuolynas – nepaprastai vaizdingai išsidėstęs vienuolynas galingų ir miškingų Ponto kalnų dalyje, į pietus nuo Trabzono miesto. Vienuolyno ansamblis (jį sudaro penkiaaukštis gyvenamasis namas ir keliolika koplyčių) prilipęs prie stačios uolos tarsi kregždės lizdas. Koplyčias puošia įdomios freskos.
17. Stambulo archeologijos muziejus – didžiausias Turkijos muziejus, garsėjantis viena turtingiausių pasaulyje antikos meno kolekcija. Muziejaus pasididžiavimas – puikūs sarkofagai (ypač nuostabus Aleksandro sarkofagas), rasti Sidone (Libanas). Be to, muziejus turi vertingų senųjų civilizacijų ir islamo meno rinkinių.
18. Bursos senamiestis. Bursa – pirmoji Osmanų valstybės sostinė (1326-1365). Miestas vaizdingai išsidėstęs kalnų fone netoli Marmuro jūros. Didelis Bursos senamiestis – gražiausias Turkijoje. Jame yra daugybė ankstyvųjų osmanų (XIV-XV a.) mečečių, medresių, mauzoliejų, karavansarajų (hanų), pirčių. Nuostabiu dekoravimu garsėja Žalioji mečetė (jos maldos salė apdailinta puikiomis žaliomis fajanso plytelėmis). Visame mieste gausu žaliuojančių skverų ir sodų. Senamiestyje yra kelios unikalios viduramžių terminės pirtys, pastatytos prie karštųjų versmių.
19. Ani – senosios armėnų karalystės sostinės griuvėsiai šalia Armėnijos sienos. Klestėjimo laikais (X-XIII a.) mieste gyveno apie 100 tūkst. žmonių, jį vadino „1001 bažnyčios miestu“. Siuo metu tai vaizdinga, beveik be augalijos, išsidėsčiusi tarp tarpeklių plynaukštė, kurioje – per dešimt pusiau sugriautų cerkvių, yra gynybinių sienų ir citadelės fragmentų. Šv. Grigaliaus cerkvė ir katedra išliko beveik nepasikeitusios, jos laikomos vienais svarbiausių armėnų architektūros paminklų.
20. Aspendoso teatras – vienas geriausiai išlikusių romėnų teatrų pasaulyje, esantis į rytus nuo Antalijos kurorto. Restauratoriai grąžino jam pirmykštį vaizdą.
