OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Vengrija
PLOTAS:93 030 km2
GYVENTOJŲ SKAIČIUS: 9,9 mln.
VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika
SOSTINĖ: Budapeštas (Budapest) (1,73 mln.)
KITI DIDESNI MIESTAI: Debrecenas (Debrecen), Miškolcas (Miskolc), Segedas (Szeged), Pėčas (Pecs)
VALSTYBINĖ KALBA:vengrų.
RELIGIJA:katalikų – 70 %, kalvinistų ir liuteronų – 30 %
PINIGAI:Vengrijos forintas = 100 filerių BVP 1 GYV./METUS: 19 800 JAV dol.
Vengrija – nedidelė valstybė Vidurio Europoje. Ji neturi jūrinių krantų, bet ribojasi net su 7 šalimis. Drauge su Čekija, Slovakija ir Lenkija Vengrija bendradarbiauja regione jų sudarytoje Višegrado grupėje. Nuo 1999 m. Vengrija yra NATO, o nuo 2004 m. – ES narė.
GAMTOS YPATUMAI
Kitaip nei gretimos šalys, Vengrija yra iš esmės lygumų kraštas. Beveik visą jos teritoriją apima Panonijos žemuma – lygumų,sala“ kalnų regione. Ši lyguma yra aliuvinės kilmės (suklostyta iš Dunojaus ir jo intakų sąnašų). Rytinėje dalyje ji beveik plokščia, vakarinėje – kalvota. Tik šalies šiaurės rytuose yra nedidelis neaukštų kalnų (1015 m) masyvas.
Vengriją per vidurį kerta Dunojus, o rytinėje dalyje – jo didžiausias intakas Tisa. Per Dunojų šalis turi išėjimą į Juodąją jūrą. Vengrijos vakaruose tyvuliuoja Balatonas – didžiausias neledyninės Hortobadės pušta kilmės ežeras Europoje. Nors jo dydis įspūdingas (ilgis 80 km), Balatonas yra seklus (gylis neviršija 10 m).
Dirvožemiai čia labai derlingi. Dėl to didesnėje Vengrijos teritorijos dalyje yra dirbamos žemės. Miškų mažai. Rytuose (sausringesnėje srityje) išliko vienintelis ES teritorijoje tikrosios stepės (vengr. puszta) lopinėlis.
GYVENTOJAI
92 % šalies gyventojų sudaro vengrai. Vengrai – vienintelė tauta, atėjusi į Europą iš rytų, vykstant
Didžiajam tautų kraustymuisi. Ji išsaugojo savo kalbą ir sukūrė iki šiol egzistuojančią valstybę. Vengrų kalba nepanaši į kitas Europos kalbas (išskyrus suomių ir estų). Didžiausia tautinė mažuma Vengrijoje – čigonai (2 %). Penktadalis šalies gyventojų susitelkę sostinėje Budapešte.
ŪKIO YPATUMAI
Vengrija buvo viena labiausiai išsivysčiusių „socialistinių“ šalių. Čia rinkos reformos prasidėjo dar iki komunistinės sistemos griuvimo. Pereinant į rinkos ekonomiką, šalies ūkis patyrė neišvengiamą krizę, kurios pasekmės jaučiamos iki šiol. Čia išlieka gana didelis nedarbas, nemaža infliacija. Vengrijoje – blogiausi mirtingumo ir vidutinės gyvenimo trukmės rodikliai Vidurio Europoje.
Kaip ir anksčiau, labai didelę reikšmę turi mašinų pramonė (autobusai, įvairūs įrenginiai), vaistų gamyba. Vengrija yra svarbi maisto gaminių eksportuotoja (obuoliai, paprikos, paukštiena ir kt.). Išplėtota turizmo infrastruktūra.
