OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Ispanijos Karalystė
PLOTAS: 504 782 km2
GYVENTOJŲ: 47,7 mln.
VALDYMO FORMA: konstitucinė monarchija
SOSTINĖ: Madridas (Madrid) (3,2 mln.), su priemiesčiais 5,7 mln.
KITI DIDESNI MIESTAI: Barselona (Barcelona), Valensija (Valencia), Sevilija (Sevilla), Saragosa (Zaragoza), Malaga
OFICIALIOSIOS KALBOS: ispanų (valstybinė), katalonų, galisų, baskų (atskiruose regionuose)
RELIGIJA: katalikų – 94 %
PINIGAI: euras = 100 centų
BVP 1 GYV./METUS: 30 100 JAV dol.
Ispanija – valstybė Pirėnų (Iberijos) pusiasalyje, kuris yra piečiausia ir kartu vakariausia Europos žemyno dalis. Pagal plotą Ispanija yra didžiausia Pietų Europos šalis, apimanti 85 % pusiasalio. Vakaruose ji ribojasi su kita Pirėnų valstybe – Portugalija, o šiaurės rytuose Pirėnų kalnais tęsiasi siena su Prancūzija. Dėl Pirėnų pusiasalio formos vandenys supa Ispaniją beveik iš visų pusių: šiaurėje ją skalauja Biskajos įlanka, vakaruose – Atlanto vandenynas, rytuose – Viduržemio jūra. Į rytus nuo pusiasalio Viduržemio jūroje išsibarstęs Ispanijai priklausantis Balearų salynas. Didžiausia jame – Maljorkos sala. Tik Gibraltaro sąsiauris (mažiausias plotis – 14 km) skiria Ispaniją nuo Afrikos (Maroko). Taigi Ispanija – savotiškas Europos ir Afrikos tiltas. Viduramžiais Iberijos pusiasalis buvo dviejų civilizacijų – Europos ir arabų – susidūrimo bei sąveikos vieta. Būtent per Ispaniją tais laikais Europą pasiekė puikūs arabų mokslo ir kultūros laimėjimai. Maurų (arabų) kultūros įtaka ypač jaučiama pietų Ispanijos architektūroje ir gyvensenoje. Afrikos šiaurėje Ispanija iki šiol valdo du autonominius miestus – Meliliją (Melilla) ir Seutą (Ceuta). Ispanijai priklauso Kanarų salos ties pietų Maroko krantais. XVI a. ispanai kolonizavo Pietų ir Vidurio Amerikos didžiąją dalį. Tuo metu Ispanija buvo viena turtingiausių ir galingiausių planetos valstybių. Vėliau karai ir ekonominės problemos sukėlė laipsnišką jos nuosmukį, kuris tęsėsi ligi XX a. vidurio. Įstojus į ES (1981 m.), šalies ūkis ėmė gana greitai stiprėti. Ispanijos ekonomika vejasi turtingas ES šalis (jau beveik pasivijo Italiją). Administraciniu atžvilgiu Ispanija padalyta į 50 provincijų. Vietovių lokalizacijai dažnai pasitelkiami ir istorinių sričių pavadinimai, pavyzdžiui, Andalūzija, Aragonas, Galisija ir kt.
GAMTOS YPATUMAI
Ispanija – kalnuota šalis. Kalnai, plokščiakalniai ir plynaukštės apima apie 90 % jos teritorijos. Paviršiaus vidutiniu aukščiu Europoje ji nusileidžia tik Šveicarijai. Gerokai skiriasi uolėti Atlanto (šiaurės Ispanijoje) ir smėlėti Viduržemio jūros krantai.
Šiaurės rytuose, sienoje su Prancūzija iškilę galingi Pirėnai (aukščiausia Aneto viršūnė – 3404 m). Pirėnai yra panašūs į Alpes, bet mažiau miškingi ir beveik neturi ledynų. Pirėnuose nėra patogių neaukštų perėjų, todėl jie tarsi atkerta pusiasalį nuo Europos pagrindinės dalies. Į pietus nuo Pirėnų išsidėstęs platus Ebro slėnis, o už jo – Iberijos kalnai. Palei šiaurės Ispanijos pakrantę driekiasi gana aukšti (2648 m) ir vaizdingi Kantabrijos kalnai, kurie iš esmės yra Pirėnų kalnų sistemos tęsinys.
Pirėnų pusiasalio viduryje plyti didžiulis Mesetos plokščiakalnis (apima apie pusę šalies teritorijos). Jo pavadinimas kilęs iš ispanų žodžio „mesa“ (stalas), nes paviršius šiame rajone dažnai yra beveik plokščias. Šiaurinėje dalyje Mesetą kerta Kastilijos kalnai. Iš rytų į vakarus į plokščiakalnį įsigraužia didelių upių (Duero, Tacho, Gvadianos) slėniai.
Palei šalies pietinę pakrantę driekiasi Betijos kalnai, kur yra aukščiausias pusiasalio kalnų masyvas – Siera Nevada (Mulaseno (Mulhacén) viršukalnė – 3478 m).
Ispanijos industrija
Ispanijos eksportą sudaro mašinų pramonės produkcija (automobiliai, laivai, elektrotechnika), lengvosios pramonės produkcija (audiniai, odos gaminiai, avalynė), įvairūs maisto produktai. Lengvųjų automobilių Ispanija pagamina daugiau nei Jungtinė Karalystė bei Italija, tad dabar yra trečioji Europoje.
Žemės ūkyje tradiciškai vyrauja paatogrąžių kultūros (citrusai, vynuogės, migdolai ir kt.). Ypač reikšmingi alyvmedžiai – šalis pirmauja pasaulyje pagal alyvuogių išauginimą ir jų aliejaus gamybą bei eksportą. Ispanijos pietuose dirbamus laukus paprastai būtina drėkinti (čia drėkinami plotai vadinami uertomis). Išplėtota žuvininkystė – Ispanija yra svarbi žuvų ir jų konservų eksportuotoja.
Įvairių šalies sričių ekonomikos lygis nevienodas. Turtingiausia Katalonija neatsilieka nuo stipriausių ES valstybių. Aplink šalies sostinę Barseloną susitelkusi gausybė pramonės įmonių. Kita Ispanijos pramonės sritis – Baskų kraštas šalies šiaurėje. Tolstant nuo Prancūzijos, Ispanijos sričių ekonomika silpnėja. Silpniausia ji – vakaruose esančiose Galisijoje ir Estremadūroje bei pietuose – Andalūzjoje.
