Yra posakis ” Už kalnus yra geriau tik kiti kalnai”. Manau panašiai yra ir su kelionėmis: norisi dar ir dar… Kartais nereikia keliauti labai toli, kad numalšinti kelionių alkį. Juo labiau, kad pas kaimynus pilna lankytinų objektų.
Vieną liepos šeštadienį paskyriau būtent Lenkijos lankymui. Labai anksti ryte išsiruošiau keliauti viena, tiesa sakant sąlyginai viena- autobusine kelione su vadovu ir grupe. Truputį baisoka ir nedrąsu -visgi po ilgo laiko keliauju kažkur viena. Bet nėra to ko nepataisytų gera autobuso kompanija ir geras vadovas: tapo ir drąsiau ir įdomiau. Išvažinėjant iš Lietuvos, netoli sienos papuolame į liūtį. Kaip vėliau supratau tas debesis ėjo per visą Lietuvą ir ties Šiaulių ir Kelmės rajonais vėliau suformavo galingus viesulus…
Po ilgo važiavimo aplankome Vilko guolį (Wilczy Szaniec)- tikrai įdomus objektas, bet manau būtinas geras gidas. Gidė Beata nemažai pripasakojo net sunku buvo viską atsiminti, gal tik tempo norėtųsi lėtesnio. Šiame objekte jei lankysitės vasarą taip pat pravers ir purškalas nuo uodų, mašalų. Mažiems vaikams manau Vilko guolis gali ir nepatikti- mačiau nemažai nuobodžiaujančių. Paaugliai klausėsi susidomėję. Man šiame objekte 2 valandos tikrai neprailgo nors nesu Hitlerio ir jo laikų gerbėja…
Po Vilko Guolio aplankome Šv. Lipkos (Swieta Lipka) šokančius vargonus: buvo įdomu pažiūrėti, nes Lietuvoje to nėra. O ir garsas jų labai geras.
Teigiamą įspūdį paliko Rešliaus (Reszel) miestelis: gražus, lėtas, bet išskirtinis. Gal dėl to, kad aš esu mažų, nelabai turistų apkrautų miestelių gerbėja.. Smagu pasivaikščioti ir Rešliaus gatvelėmis, užlipti į pilies bokštą ir užpumpuoti į bažnyčios bokštą. Taip tikrai tikrai teks užpuškuoti: nėra jokio lifto, bet reikia lipti kaip į 8 aukštų pastatą, nors man atrodė dar aukščiau…Kiek teko skaityti tai 52 metrų aukščio bažnyčios bokštas. O kaip supratau iš dūstančių pakeleivių tikrai jis ne kiekvienam. Bet vaizdas viršuje, kaip gidas ir sakė: tikrai užburia- miestelis kaip ant delno, jei reikėtų rinktis į kurį bokštą lipti tai geriau į pilies nelipti, bet lipti į bažnyčios. Tiesa nei pilies nei tuo labiau bažnyčios bokšto nepatariu įveikinėti su mažais vaikais: buvo bijančių ir verkiančių vaikučių, bei sudarančių didžiulius kamščius. Rešliaus pilies bokšte buvo labai sunku prasilenkti: statūs laiptukai ir siauri koridoriai. Vaikams ten buvo daugiau streso nei įdomumo… Geriau su vaikais nueiti ramiai pavalgyti kokioje nors užkandinėje ledų jei tai vasaros metas.
Tiesa kalbant apie kokybišką maistą ir gerą aptarnavimą restorane šiame miestelyje negaliu pasakyti nieko gero. Pagal rekomendacijas pasirenku “Kasztan” restoranėlį. Jis kiek toliau ir sakė lyg greitesnis aptarnavimas nei pilyje esančiame…. Kažkaip man įdomiai gavosi su juo. Paprašau tamsaus alaus, bei “Pierogi”. Vis bandau aš tuos lenkiškus “Pierogi”, bet kaip man jie neskanūs taip neskanūs, gal kada atrasiu kažkur skanius. O kol kas manau, kad jiems labai labai toli iki lietuviškų koldūnų ir virtinių. Tamsus alus toks man irgi buvo pirmas: šiltas buteliuke, o kad nebūtų taip baisiai į bokalą įdėjo dar ledukų… Po visko grąžos tenka palaukti apie 45 min, tiksliau išsireikalauti. Su nuotykiais žodžiu… Šioje kavinukėje angliškai nelabai supranta tai padeda google vertėjas. Patariu šiame restorane atsiskaityti kortele ir nelaukti kol aptarnaus, o nueiti atsiskaityti prie baro. Su bendrakeleiviais pasijuokėm iš mano nuotykių ir gavos visai smagu, bet kaip supratau kitiems labiau pasisekė tame restoranėlyje, matyt aš traukiu nesąmones. Į Kauną grįžau apie 1 val nakties. Įspūdžiai tikrai užgožė nuovargį. Su mašina keliaujant galima pasidaryti 1 ar daugiau nakvynių ir aplankyti dar daugiau. Mozūrijoje grožio ir lankytinų objektų manau netrūksta.
