Slovėnija – šiauriausia buvusios Jugoslavijos respublika, labiau skirtina Alpių nei Balkanų šalims. Pietvakariuose ši šalis tik 47 km prieina prie Adrijos jūros, bet vingiuotame krante su įlankomis įkurta net keletas, tegu ir nedidelių, uostų. Slovėnai – „europietiškiausia“ Balkanų tauta. Kitaip nei kitos Balkanų tautos jie nepatyrė turkų viešpatavimo. Šiuo metu Slovėnija yra ekonomiškai stipriausia Balkanų šalis. 2004 m. ji vienintelė iš buvusios Jugoslavijos respublikų įstojo į ES.
Slovėniją buvo okupavusios Italija ir Vokietija. Apie 1000 m. – buvo parašyti „Brižinski spo- 1945-1990 m. – Slovėnija – viena iš,,socialismeniki“ – pirmasis raštijos dokumentas slovė- tinės“ Jugoslavijos respublikų.
Slovėnija – maža šalis, bet jos gamta įvairi. Galima skirti 4 pagrindinius gamtos regionus: Rytų Alpių masyvus šiaurėje (42 % šalies ploto), Dinarų kalnyną pietuose (21 %), Panonijos lygumos pakraštį rytuose (28 %) ir Adrijos pakrantės ruožą vakaruose (9 %). Aukščiausia ir vaizdingiausia Slovėnijos Alpių dalis – Julijos Alpės, sudarytos iš klinčių, dolomitų ir skalūnų. Čia stūkso aukščiausia šalies viršūnė – Triglavas (2864 m), kurio kontūras yra Slovėnijos herbe ir vėliavoje. Alpėse daug krioklių ir keletas gražių ežerų.
Dinarų regiono dalį apima Karsto (Kras) plokščiakalnis, kurio pavadinimu ėmė vadinti visų panašaus pobūdžio pasaulio kraštovaizdžius. Šiam kraštovaizdžiui būdinga klintinės uolienos, urvai su stalaktitais ir stalagmitais, karstiniai slėniai (poljės), karstinės įgriuvos, požeminės upės (ponorai). Slovėnijos Karsto plokščiakalnyje yra vieni gražiausių Europoje Postoinos (Postojnsko jama) ir Škocjano (Škocjanske jame) urvai, didelis karstinis ežeras Cerknica (Cerkniško).
Slovėnija – trečioji pagal miškingumą Europos šalis (miškai apima apie 60 % ploto) po Suomijos ir Švedijos. Žemesni kalnų šlaitai apaugę bukų ir ąžuolų miškais, aukščiau paplitę spygliuočių miškai. Slovėnijos didžiausios upės – Dunojaus intakai Sava ir Drava.
Kitaip nei kitos buvusios Jugoslavijos respublikos, Slovėnija yra bemaž vienatautė valstybė beveik 90 % jos gyventojų yra slovėnai. Didžiausios tautinės mažumos – serbai ir kroatai – sudaro tik po 2 % visų gyventojų. Dėl to Slovėnijai vienintelei pavyko išvengti tautinių konfliktu yrant Jugoslavijai. Slovėnų kalba yra labai artima kroatų ir serbų kalboms.
Per visą Jugoslavijos istoriją Slovėnija buvo ekonomiškai pažangiausia šalies dalis. Šiuo metu Slovėnija gali pasigirti didžiausiu BVP/1 gyv. is visų pokomunistinių šalių. 2007 m. ji pirmoji is naujųjų ES narių įsivedė eurą. Užsienio skola yra mažiausia iš visų pokomunistinių šalių. Pasaulic Banke Slovėnija tapo suteikiančia, o ne imančia pagalbą šalimi.
Slovėnijos užsienio prekyba orientuojasi turtingas ES šalis (Vokietiją, Austriją, Italiją, Prancūziją). 90 % eksporto sudaro pramonės prekės transporto priemonės (sunkvežimiai, autobusai „Renault Clio“ automobiliai), farmacijos gaminiai, baldai, elektronikos ir elektrotechnikos.
Slovėnijos įžymiausios vietos kurias verta aplankyti:
Slovėnija vilioja turistus visų pirma gražiais kraštovaizdžiais. Pagrindinis čia atvykstančiu turistų tikslas – Alpių kalnai. Šalyje yra puikių kalnų kurortų ir daug gerai įrengtų kalnų slidinėjimo trasų. Vasarą labai populiarūs yra turistiniai kalnų žygiai. Dauguma turistų nepraleis progos pamatyti vienus gražiausių Europoje urvus šalies pietuose. Verta aplankyti ir simpatiškus senovinius Slovėnijos miestus: Celę (Celje), Ptują (Ptuj), Koperį (Koper) ir, žinoma, gražiąją sostinę Liublianą.
1. Postoinos urvai (Postojnska jama) – vieni didžiausių ir garsiausių Europoje karstinių urvų. Iš 23 km jų galerijų turistai gali lankytis 8 km (ilgiausias pasaulyje turistinis urvų maršrutas). Važiuodami per galerijas nutiestu minigeležinkeliu turistai patenka į pasakų pasaulį su aibe įmantrių formų stalaktitų ir stalagmitų. Itin įspūdinga yra 120 m ilgio „Didžiųjų skliautų“ salė. Urvuose galima pamatyti keistą ir labai retą gyvūną – beakį tritoną protėją.
2. Bledo ežeras – nepaprastai gražus ledyninės Bledo ežeras Triglavo nacionaliniame parke kilmės ežeras Triglavo nacionaliniame parke, kuris įkurtas Julijos Alpėse – prie sienų su Italija ir Austrija. Šis ežeras yra tikras Slovėnijos gamtos perlas. Iš visų pusių jį supa vaizdingi miškingi kalnai. Ežero pažiba yra salelė jo viduryje su išraiškinga barokine bažnyčia. Ežeras yra gilus, bet vasarą jį maitina šiltosios versmės, todėl vanduo sušyla iki +24 °C. Puikus vaizdas į ežerą atsiveria nuo Bledo pilies, besipuikuojančios prie ežero ant stačios aukštos (139 m) uolos.
3. Liublianos senamiestis – nedidelis, gražus Liublianos senamiestis garsėja puikiomis ir jaukus, turintis daugybę architektūros pa barokinėmis bažnyčiomis minklų, daugiausia baroko stiliaus. Liubliana labai panaši į austrų senovinius miestus. Seniausia miesto dalis – ant kalvos stūksanti pilis (Grad). Senamiestis garsėja puikiomis barokinėmis bažnyčiomis (Šv. Mikalojaus bažnyčia laikoma baroko perlu). Pagrindinėje senamiesčio aikštėje yra nuostabus barokinis „Keturių upių fontanas“. Vienas įdomiausių senamiesčio kampelių – originalus trijų tiltų ansamblis per nedidelę Liublianicos upę.
4. Škocjano urvai UNESCO – kitas garsus urvų kompleksas Slovėnijos Karsto regione. Požeminės upės išgraužė čia galerijų, salių ir bedugnių labirintą su nepaprasta karstinių darinių (stalaktitų, stalagmitų ir kt.) įvairove. Įspūdingas urvų ypatumas – daugybė požeminių krioklių, krintančių į bedugnes.
5. Koperio senamiestis. Koperis (Koper) – gražus uostamiestis, daug amžių priklausęs Venecijos respublikai bei Italijai. Jo senamiestis išsaugojo senovinio šiaurės Italijos miesto vaizdą su keliolika rūmų ir bažnyčių. Svarbiausia Koperio įžymybė – įspūdingi Venecijos gotikos stiliaus Pretoriaus rūmai.
