Kelionė po Latviją: Info ir lankytinos vietos

Latvija – vidurinė iš trijų šalių, vadinamų Baltijos valstybėmis, Lietuvos šiaurinė kaimynė. Joje yra keturi istoriniai regionai: Kuršas, Vidžemė, Žiemgala, Latgala. Pervažiuoti Latviją iš vakarų į rytus – nuo Baltijos jūros iki Rusijos – užtruktų dvigubai ilgiau (apie 500 km plentais) negu iš pietų į šiaurę – nuo Lietuvos iki Estijos. Kaip ir Lietuva, Latvija yra arti Europos geometrinio centro, tad suprantama, jog čia kryžiavosi istoriniai keliai, kitų šalių interesai. Dėl to įvairiais laikotarpiais latvių gyvenamą teritoriją valdė vokiečiai, švedai, lenkai, rusai. Daug amžių valdyti svetimųjų latviai XX a. įkūrė nepriklausomą valstybę.

Latvija plačiai prieina prie Baltijos jūros. Jos kranto ilgis – 498 km. Didžiausia Dauguvos upė iš pradžių teka ir per Rusiją bei Baltarusiją. Bet didžiąja latviai vadina Lielupę, mat latviškai liels – didelis. Tos abi upės ir gražuolė Gauja įteka į Rygos įlanką. Latvija gana ežeringa. Mūsų  giliausio Tauragno ir latvių Drydzio (Drīdz) gyliai nedaug skiriasi – per 60 metrų. O latvių Lubanas (Lubāns) vos ne dukart didesnis už mūsų Drūkšius. Latvijos kalvotas bei lygumų reljefas panašus į Lietuvos. Per abi šalis tęsiasi Vidurio žemuma, Kuršo bei Baltijos aukštumos. Aukščiausia Latvijos paviršiaus vieta – Gaizinkalnis (Gaiziņkalns): 312 m. Latvija kiek miškingesnė nei Lietuva. Su tuo šiek tiek susijęs ir mažesnis Latvijos gyventojų tankumas.

Latvių tauta artimiausia lietuviams savo kilme, kalba, kultūros bruožais. Deja, dėl sovietmečiu ir dar anksčiau carizmo laikais vykdyto nutautinimo, skverbiantis į Latviją gausybei svetimtaučių, latviai savo šalyje nesudaro nė 3/5 visų gyventojų. Ne visi kitakalbiai integruojasi į nepriklausomą Latvijos valstybę.

Kuršo šiaurėje liko nedaug žmonių, laikančių save lyviais ir mokančių lyviškai kalbėti. Jų kalba giminiška estų kalbai, nes lyviai yra finų ugrų kalbinės grupės.

Latvijos demografinės situacijos gera nepavadinsi: kaip ir daugelyje posovietinės europinės erdvės šalių, gyventojų tolydžio mažėja dėl menko gimstamumo bei emigracijos į geriau besitvarkančias šalis.

Daug lemianti Latvijos ekonomikoje Ryga nuo seno yra didžiausias ir įvairiais atžvilgiais reikšmingas Baltijos regiono centras. Latvijoje nuo seno svarbi žvejyba. Polifunkciniai Rygos, Ventspilio, Liepojos uostai ir mažesni žvejybos uostai nemažai prisideda prie šalies ūkio. Tačiau bioprodukcinis sektorius sukuria nedidelę dalį BVP. Svarbesnis vaidmuo tenka pramonei ir paslaugoms. Rygoje gaminami elektriniai traukiniai, elektronika, buitinė technika. Svarbi maisto, tekstilės, farmacijos bei parfumerijos ir kosmetikos, trąšų pramonė. Latvija priklauso nuo energijos išteklių bei pramonės žaliavų importo. Metalo poreikį iš dalies patenkina vienintelė Baltijos šalyse metalurgijos gamykla Liepojoje, lydanti plieną iš laužo. Naujų galimybių ekonomikai plėtoti atsivėrė Latvijai įstojus į ES.

Ką verta pamatyti Latvijoje TOP 10:

Latvijoje daug vietų, padedančių pailsėti žmogui, pavargusiam nuo darbų, nūdienos tempo bei nelemto šurmulio, ieškančiam ramybės. Daug turistams patrauklių objektų gana sparčiai tvarkomi, nors drauge justi ir pajėgų bei lėšų tam tikra stoka dar efektyvesniam darbui. Peršasi mintis, kad palyginti su mažo ploto Danija, Belgija, Olandija… nedidelis gyventojų skaičius, mažas vidutinis jų tankumas nepadeda aprėpti visų reikalingų tvarkybos darbų. Viešojo maitinimo didokos kainos kartais disonuoja su nepakankama maisto kokybe. Tačiau Latvija – lietuviams mielas kraštas ir dėl gamtos panašumo, ir tautos giminiškumo.

Kaip ir Lietuvoje, Latvijoje kepama daug skanios ruginės duonos rūšių, kurios pasigendame daugelyje kitų šalių, kur labiau arba absoliučiai paplitusi kvietinė balta duona. Latvijoje daroma daug skanaus alaus (vien Bauskas tumšais ko vertas!). Visa tai bei daug kitų kulinarijos paveldo dalykų patraukia ir turistus. Vis didesnis dėmesys skiriamas ekologiniam turizmui.

1. Rygos senamiestis UNESCO – Dauguvos dešiniajame krante su įspūdingais Juodagalvių rūmais, Katedra (Rīgas Doma), kurios puikūs vargonai ir akustika garsėja nuo seno. Šios didžiausios Baltijos šalyse viduramžių šventyklos, Šv. Petro bažnyčios, Šv. Jokūbo Romos katalikų katedros bokštų smailės dažnam įsiminė Rygos siluete. Atkūrus nepriklausomybę, Rygos pilyje reziduoja valstybės prezidentas. Miestas ypač žymus gausia Art Nouveau (Jugendstil) architektūra, kurios patrauklių namų – ištisos gatvės. Prie Juglos ežero įkurtas labai erdvus skansenas. Miško parke (Mežaparks) 1914 m. įsteigtas zoologijos sodas – bene geriausias Baltijos šalyse. Greta šio didžiausio Baltijos šalių miesto į vakarus nutįsusi ilga poilsio juosta – daugybė gyvenviečių, vadinamų bendru Jūrmalos vardu. Be kitų atraktyvių objektų, Jūrmaloje įkurtas akvaparkas.

2. Gaujos nacionalinis parkas Vidžemėje – labai įvairios gamtos ir kultūros paveldo objektas. Čia ir nuostabiai graži vandeninga bei švari upė, ir jaukūs nedideli miestai, kaip antai, Cėsys (Cēsis) su mielu senamiesčiu ir pilies liekanomis, erdvi ir itin žalia dėl gausybės medžių Sigulda, pilys, kurių įspūdingiausias kompleksas iškilęs greta Siguldos – Turaidoje, nuo kurios pilies bokšto žmonės žavisi Gaujos slėniu bei vingiais. Netoliese, gražioje aplinkoje – žmonių iškastos ir gamtos suformuotos olos smiltainyje (Gutmanio, Viktoro ir kitos).

3. Kuldyga (Kuldīga) – kadaise Kuršo kunigaikščių būstinė. Išlikęs romantiškas ir kartu ramus, pastaraisiais metais intensyviai tvarkomas senamiestis su vingriomis gatvelėmis. Platus krioklys Ventoje (Ventas rumba), kur vanduo krinta nuo klintinio slenksčio, greta iškastas kanalas. Juo Kuršo valdovai ketino plėsti laivybą aplenkiant krioklį. Šie objektai nuolat lankomi turistų, vestuvininkų, gamtos, savito kraštovaizdžio mylėtojų. Kelis kilometrus į šiaurę žmonės, kasdami smėlį, sukūrė įdomius Riežupės urvus (Riežupes smilšu alas).

4. Rundalės rūmai su prancūziško stiliaus parku – bene gražiausia ir antra pagal dydį (po Jelgavos rūmų) Latvijoje didikų rezidencija, kurią Kuršo hercogui Bironui vasaroti suprojektavo garsusis F. B. Rastrelis. Dviejų aukštų prabangus pastatas su įvairios, bet iš esmės daugiausia reprezentacinės paskirties 138 salėmis bei kambariais, sparčiai atgaunantis ankstesnį grožį parkas vadinamas Pabaltijo Versaliu.

5. Bauskės pilis – vaizdingai iškilusi prie tekančių iš Lietuvos Mūšos (latv. Mūsa) ir Nemunėlio (Mēmele) santakos. Tvirtovė intensyviai atstatoma, restauruojama. Liepos pabaigoje pilyje kasmet vyksta tarptautinis senosios muzikos festivalis.

6. Agluona – bažnytkaimis ežeringoje Latgaloje, šalies pietryčiuose, 40 km į šiaurę nuo Daugpilio. Didinga Švč. Mergelės Marijos bazilika yra Romos katalikų piligrimystės centras. Itin daug maldininkų čia atkeliauja per Žolinę (rugpjūčio 15 d.). 1986 m. Agluonoje vyko Latvijos krikšto 800 metų minėjimo iškilmės, o 1993 m. – susitikimas su popiežiumi Jonu Pauliumi II.

7. Ventspilis – puikiai tvarkomas erdvus uostamiestis prie Ventos žiočių. Livonijos ordino paveldas – vienintelė Latvijoje visiškai išlikusi konvento pobūdžio pilis, kurioje sukurta nedidelė Ventspilio muziejaus ekspozicija. Miestas gausiai pasipuošęs išradingai sukomponuotais gėlynais, gerai pasirengęs priimti turistus. Greta Pajūrio kempingo (Piejūras kempings) – to regiono liaudies buities muziejus, parkas su didžiulių inkarų ekspozicija. Ventspilio paplūdimiui suteikta Mėlynoji vėliava.

8. Vaizdingas Abavos upės slėnis – jaukūs Kandavos, Sabilės ir kiti miesteliai Kurše. Pietiniuose slėnio šlaituose įveisti bene šiauriausi pasaulyje vynuogynai, vasarą rengiama tenykščio vyno šventė. Slėnyje, o ir kitur Latvijoje yra įrengta slidinėjimo ir rogučių sporto centrų.

9. Jūrkalnė – vietovė ir gyvenvietė prie Baltijos. Didelį įspūdį palieka skardingi krantai, nuo kurių atsiveria įspūdingi vaizdai į jūrą. Gražūs švyturiai, bažnytėlės ir rieduliai pakrantės vandenyje (pavyzdžiui, didžiausias Kuršo pajūryje riedulys Jūrakmens Paviluoste) bei kempingų gausa teikia atgaivos dvasiai ir kūnui.

10. Tervetės gamtos parkas (Tērvetes dabasparks) – Latvijos pietuose, į šiaurę nuo Žagarės, galima gerai pailsėti nuo pasaulio skubos. Miškas, per jį vinguriuojanti Tervetė ir kiti upeliai, Gulbių ežeras, molio skardis, Kalnamuižės bažnyčia, Tervetės piliakalnis ir istorijos muziejus, čia gyvenusios ir kūrusios rašytojos Anos Brigaderės muziejus „Spridiši” po atviru dangumi. A. Brigaderės pasakų vietose (Pasakų miške ir Nykštukų miške – medžio skulptūrų parkuose, Anelės kalne, Iršų sode) sužibės ir mažųjų lankytojų akys.

  • TOP5 Įžymybės Slovakijoje

    Sąlygos turizmui plėsti Slovakijoje labai palankios. Čia yra puikių gamtinių Karpatų kraštovaizdžių, įspūdingų urvų, žavių viduramžių miestelių ir vaizdingų pilių. […]

  • Costa Rica: 9 Dalykai kam reikia pasiruošti

      1.„Nusiteikite būti sukrėsti natūraliu gamtos grožiu“ Prieš keliaujant į Costa Rica, jau iš anksto žinome, kad pamatysime tropinį kraštovaizdį, […]

  • Danija – TOP 5 lankytinos vietos

    Užsienio turistai labai lanko Daniją, ypač dėl seno kultūros paveldo. Šioje šalyje ypač daug istorinių pilių. Svarbiausias turizmo centras – […]

  • Ką verta žinoti planuojant kelionę į Čekiją

    OFICIALUSIS PAVADINIMAS: Čekijos Respublika PLOTAS:78 866 km2 ADMINISTRACINIS 13 kraštų  GYVENTOJŲ: 10,6 mln. VALDYMO FORMA: parlamentinė respublika SOSTINĖ: Praha (1,2 mln.) KITI […]