Ką verta žinoti keliaujant į Rumuniją:

Rumunijos reljefas yra įvairus. Trečdalyje šalies teritorijos plyti žemumos, kitame trečdalyje iškilusios aukštumos ir plynaukštės, dar trečdalyje – kalnai. Rumunijos paviršių lygina su apversta lėkštele. Viduryje driekiasi Transilvanijos plynaukštė, iš trijų pusių apsiausta Karpatų kalnų. Savo ruožtu Karpatų „pasagą“ supa lygumos: iš pietų – Dunojaus žemupio (Valakijos) žemuma, iš vakarų – Dunojaus vidurupio žemuma, iš rytų – kalvota Moldovos lyguma.

Karpatai skiria šalies istorines sritis. Į pietus nuo Dunojaus deltoje vyrauja miškai ir pelkės, į rytus – Moldova, o kalnų lanko viduryje – vaizdinga kalvota Transilvanija. Karpatai iškilę jauname judriame Žemės plutos regione, todėl čia dažni stiprūs žemės drebėjimai.

Rumunijoje skiriamos dvi Karpatų kalnų sistemos dalys: Rytų ir Pietų Karpatai. Rytų Karpatai sudaryti iš minkštesnių uolienų, todėl jų viršūnės daugiausia apvalios formos. Šie kalnai labai suskaidyti upių. Pietų Karpatų kraštovaizdis panašus į Alpių (juos taip ir vadina – „Transilvanijos Alpės“). Jie sudaryti iš kristalinių uolienų, todėl turi daug dantytų smailių, yra net ledyno „cirkų“ ir ledyninių ežerų.

Karpatuose yra Rumunijos miškų didžiausia dalis. Čia vyrauja bukų miškai ir ąžuolynai, aukščiau auga spygliuočių miškai. Karpatų miškuose gyvena neįprastai daug Pietų Europai laukinių gyvūnų: lokių, lūšių, vilkų, elnių ir kt.

Rumuniją galima vadinti ne tik Karpatų, bet ir Dunojaus šalimi. Iš tikrųjų beveik visos jos upės priklauso Dunojaus baseinui, nors teka skirtingomis kryptimis. Be Dunojaus, ilgiausios šalies upės yra jo intakai Prutas (kuris skiria Rumuniją nuo Moldavijos Respublikos), Oltas, Siretas ir Tisos intakas Murešas (Mureş). Dunojus teka Rumunijos teritorijoje daugiau kaip 1000 km (daugiau nei bet kurioje kitoje Dunojaus šalyje) – iš pradžių palei Bulgarijos sieną, po to, staigiai pasukęs į šiaurę, kerta šalies teritoriją iki Ukrainos sienos (nedidelė pajūrio sritis į rytus nuo jo vadinasi Dobrudža). Įtekėdamas į jūrą Dunojus sudaro didoką deltą.

Rumunai sudaro beveik 90 % visų gyventojų. Jų kalba labai skiriasi nuo kaimyninių tautų kalbų. Rumunai yra vienintelė Europos rytinėje dalyje gyvenanti tauta, kurios kalba priskiriama romanų kalbų grupei. Beveik visi tikintys rumunai yra stačiatikiai.

Marga tautine ir religine sudėtimi pasižymi Transilvanija. Būtent šioje istorinėje srityje gyvena pagrindinė dalis vengrų, kurie yra didžiausia šalies tautinė mažuma (1,4 mln. gyv., 20 % Transilvanijos gyventojų, 7 % – Rumunijos). Vengrai Transilvanijoje apsigyveno nuo viduramžių, bet daugiausia jų persikėlė čia po XVII a., kai šios žemės buvo prijungtos prie Habsburgų imperijos. Kartu su vengrais į Transilvaniją tais laikais pateko nemažai vokiečių.

Komunistų valdymo laikais Rumunijos ekonomika buvo itin neefektyvi ir prastai subalansuota net lyginant su kitomis „socialistinėmis“ šalimis. Buvo vykdoma industrializavimo politika, ypač plėtojant sunkiąją pramonę. N. Čaušeskaus laikais šalyje pastatyta nemažai didelių pramonės įmonių, tačiau jų įrenginiai paprastai buvo pasenę, o darbo našumas ir gaminių kokybė – ne per geriausi. Šioms įmonėms statyti buvo imami didžiuliai kreditai Vakaruose, kurių grąžinimas pakirto šalies ekonomiką. Komunistų valdymo pabaigoje gyvenimo kokybė Rumunijoje buvo prasčiausia iš visų sovietinio bloko šalių. Iki šiol daug šeimų gyvena be vandentiekio, automobilio ir kitų būtiniausių patogumų.

Po ilgų ir skausmingų reformų šalies ūkis pradėjo veržliai augti (6-8 % per metus nuo 2002 m.). Dėl sėkmingos ekonomikos plėtros Rumunija 2007 m. buvo priimta į ES, tačiau kol kas pagal BVP/1 gyv. ji yra viena skurdžiausių šios organizacijos šalių. Korupcijos lygis vis dar aukštas, kol kas nepavyksta pažaboti infliacijos. Vienas iš palankių ekonominių veiksnių yra gana reikšmingos šalyje naftos ir gamtinių dujų atsargos (didžiausios ES teritorijoje po išžvalgytų Šiaurės jūros dugne).

Ką verta pamatyti Romunijoje  TOP 10:

Rumunija – šalis, turinti didžiulį turistinį potencialą. Karpatų grožybės, kalnų slidinėjimo kurortai, nuostabūs Juodosios jūros paplūdimiai, vaizdingi Transilvanijos miestai, įdomios bažnyčios ir pilys – visa tai, be abejo, turi vilioti turistus. Socializmo laikais šis galingas potencialas nebuvo pakankamai panaudotas, nors būtent tada Juodosios jūros pakrantėje atsirado puikių kurortų virtinė.

Paskutinį dešimtmetį turizmo sfera plėtojama labai dinamiškai (Rumunija šiuo metu yra 4-a pasaulyje pagal turizmo pajamų augimo tempus). Tačiau kol kas masiniam turistų antplūdžiui iš Vakarų šalių trukdo nepakankama infrastruktūra (ypač prastoki keliai) ir saugumo problemos (dėl didoko nusikalstamumo šalyje).

Pagrindiniai turizmo regionai Rumunijoje yra Juodosios jūros pakrantė, Karpatų kalnai ir Transilvanijos miestai bei pilys.

1. Dunojaus delta UNESCO – išsidėsčiusi tarp trijų stambių atšakų. Didelė Dunojaus delta (5600 km2, antroji Europoje) yra savitas kraštovaizdis. Milžiniškoje pelkėtoje žemumoje yra daugybė salelių, ežerų, protakų, įlankėlių. Tankūs meldynai primena džiungles. Į Dunojaus deltą kasmet suskrenda ir peri milijonai įvairiausių rūšių paukščių. Delta yra paskelbta biosferos rezervatu, kad būtų apsaugotas šis unikalus trapus kraštovaizdis.

2. Ištapytos Bukovinos cerkvės UNESCO – viduramžių Moldovos architektūros ir tapybos šedevrai, unikalus Rumunijos įnašas į pasaulio kultūrą. Sučavos miesto (senoji Moldovos sostinė) apylinkėse yra keletas XV-XVI a. vienuolynų su nepaprastomis cerkvėmis, kurių visa išorė ir vidus ištapyti freskomis. Ypač įspūdingos šviečiančios nuostabia žydryne išorinės freskos Voroneco vienuolyne, kuris vadinamas „Rytų Siksto koplyčia“. Ne prastesnės ir Moldovitos bei Sučevicos cerkvių freskos. Sias cerkves supa gynybinės sienos. Savitõs architektūros Bukovinos cerkvės puikiai dera su kraštovaizdžiu.

 

3. Sinaja – garsus kalnų kurortas, vadinamas „Karpatų perlu“. Jis išsidėstęs Prahovos slėnyje, kuris yra laikomas Pietų ir Rytų Karpatų riba. Šis slėnis ir aplinkiniai kalnai yra viena gražiausių Karpatų kalnų lanko vietovių. Nuo gretimų viršūnių, į kurias galima pakilti keltuvais, atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Salia kurorto puikuojasi karališka Pelešo pilis (pastatyta XIX a. pab.), stulbinanti savo neįprasta „pasakiška“ architektūra ir įspūdingais interjerais.

4. Brašovas (Brașov) – vienas gražiausių šalies miestų, „Transilvanijos širdis“. Miestas vaizdingai išsidėstęs tarp aukštų kalvų. Nuo pačiame Brašovo centre esančios Tampos kalvos atsiveria puikus vaizdas į senamiestį, pastatytą. vienu stiliumi (XVIII-XIX a. namai). Pagrindinėje aikštėje stūkso įdomi viduramžių rotušė, o netoli yra nuostabi „Juodoji bažnyčia“ – įžymus Transilvanijos gotikos paminklas. Ši bažnyčia laikoma didžiausia viduramžių bažnyčia tarp Vienos ir Stambulo.

 

5. Sigišoara (Sighişoara) UNESCO – „Transilvanijos perlas“, vienas vaizdingiausių viduramžiu miestų Europoje. Senamiestis išsidėstęs kalvų šlaituose ir jų papėdėse. Jo įdomiausia dalis – viduramžių citadelė su savitais bokštais (įspūdingiausias Laikrodžio bokštas laikomas miesto simboliu). Viename citadelės name gimė garsusis Vladas Tepešas, žinomas kaip Drakula. Citadelės bokštai ant kalvos viršūnės, viduramžių gatvelės, akmenų grindiniai, statūs laiptai ir ramios aikštės kuria nepakartojamą „magišką“ Sigišoaros atmosferą.

6. Brano pilis – viena garsiausių Rumunijos įžymybių, vadinta „Drakulos pilimi“ (nors iš tikrųjų grėsmingas kunigaikštis ten niekada nebuvo). Stūksanti ant uolos pilis yra neįprastos trapecijos formos ir savito grožio. Pilies salės ir koridoriai sudaro mįslingą labirintą. Interjerai atkuria rumunų bajorų buitį vėlyvaisiais viduramžiais.

 

7. Sibiu – vienas svarbiausių Transilvanijos kultūros centrų, turintis daugybę architektūros paminklų (austrų arba vokiečių stilių). Labai didelis Sibiu senamiestis yra vienintelis Rumunijos senamiestis, kurį iki šiol supa galingos gynybinės sienos su bokštais. Įdomiausios miesto įžymybės išsidėstė įspūdingų centrinių aikščių ansamblyje (išsiskiria graži gotikinė evangelikų katedra ir prabangūs barokiniai Brukentalio rūmai).

8. Huniadų pilis – viena gražiausių šalies pilių (XIV-XV a.) Transilvanijos pietvakariuose. Praeityje ji buvo Vengrijos karalių rezidencija. Nepaprastai gražūs pilies bokštai. Per gilų griovį į ją veda du mediniai tiltai. Niūrus vidaus pilies kiemas ir keliolika gotikinių salių kuria viduramžių atmosferą.

 

9.  Jasai (laşi) – pagrindinis buvęs Moldovos istorinis ir kultūrinis centras, Moldavijos kunigaikštystės XVI-XIX a. sostinė. Tarp daugybės miesto architektūros paminklų išsiskiria Trijų šventųjų cerkvė (XVII a.), garsėjanti unikalia akmens sienų raižyba, ir didžiuliai, panašūs į pasakų pilį Kultūros rūmai (1901 m.). Juose įsikūrę 4 pagrindiniai miesto muziejai.

10. „Astra” – unikalus kraštotyros muziejus. Įkurtas greta Sibiu didžiuliame nuostabiame gamtos parke. Jame eksponuojama daugiau kaip 350 senovinių pastatų ir įrenginių iš visos Rumunijos.